„Manau, kad žmonės taupys pinigus netikėtai galintiems iškilti reikalams ar nelaimių atvejams.Be to, per pastaruosius trejus metus Lietuvos gyventojai nuosekliai turtėjo, tačiau artimiausioje ateityje tokio spartaus finansinio turto didėjimo tikėtis nereikėtų“.
Indėlių sąskaitos per trejus metus padidėjo net 2,4 karto. Siūlome atsisakyti versijos, kad didelę dalį pinigų Lietuvoje gyvenantiems giminaičiams uždirbo mūsų emigrantai. Pavyzdžiui, 2006 m. jie į Lietuvą atsiuntė tik apie 1,2 mlrd. Lt. Tikėtina, kad ir šįmet ši suma labai neišaugs. O štai iš viso Lietuvoje veikiančiuose bankuose šiuo metu laikoma beveik 21,5 mlrd. Lt.
Anot J.Varanauskienės, lietuviai jau baigia atsikratyti prieš 7–8 metus šalyje labiausiai mėgtų dolerių: „Namų ūkiai pagal valiutas daugiausia indėlių laiko litais – 17 mlrd. Lt, eurais – už 2,9 mlrd. Lt ir doleriais – tik už 1,5 mlrd. Lt“.
Iš 1000 litų po metų lieka tik 987 litai
Taigi infliacija auga, o palūkanos didinamos gerokai vėluojant. Žinoma, bankų mokamų palūkanų už indėlius augimas neprivalo neatsilikti nuo infliacijos, tačiau taip elgtis būtų teisinga. Vakarų Europos šalyse reaguojama greičiau. Tačiau Euro zonos šalyse ir infliacija neviršija 3 proc.
„Pagal kitų šalių patirtį, indėlių palūkanos turėtų kompensuoti infliaciją. Bet Lietuvoje dabar yra kitokia padėtis – Lietuvos centrinis bankas negali daryti įtakos (litas susietas su euru, o Lietuvoje galioja valiutų valdybos modelis). Todėl bankai tarsi importuoja palūkanų normas iš Euro zonos šalių, o jose palūkanos šiuo metu yra gerokai mažesnės. Kai litų palūkanos pradėjo kilti greičiau, atsirado galimybė kompensuoti praradimus dėl infliacijos, tačiau visų patiriamų nuostolių indėliai nepadengs“, – atvirai sako J.Varanauskienė.
Niekas tiksliai nepasakys, kiek pinigų gyventojai praranda. Tačiau apytiksliai galėtume suskaičiuoti. Patikėkime, kad metinė infliacija sieks 5,2 proc., o terminuotų indėlių vidutinė palūkanų norma – apie 3,5 proc. Tokiu atveju už 21,5 mlrd. Lt gyventojai turėtų gauti apie 750 mln. Lt palūkanų. Tačiau infliacija sugraužtų 1,12 mlrd. Lt. Taigi (labai apytiksliais skaičiavimais) gyventojai per metus praras apie 370 mln. Lt.
Perskaičiuokime paprasčiau, kad kiekvienas galėtume palyginti savo indėlius. Jeigu terminuotame indėlyje laikote 1000 Lt, tai per metus gausite 35 Lt, tačiau infliacija sunaikins jūsų 52 litus, todėl iš tikrųjų banke jūsų taupytas 1000 Lt tebus vertas 983 Lt.
Štai kodėl J.Varanauskienė negarsiai sako, kad dabartinės indėlių palūkanos dar neskatina žmonių taupyti. Tačiau ne visi moka skaičiuoti.
Indėlių palūkanos augs
„Manau, kad indėliams litais palūkanos turėtų padidėti, nes VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) yra gerokai didesnės nei bankų mokamos palūkanos už indėlius. Todėl bankai, nenorėdami prarasti savo klientų, sutiks sumažinti savo pelną, kuris šiuo atveju gaunamas iš žmonių paimant pinigus mažesne palūkanų norma, o paskui skolinant tuos pačius pinigus brangiau“, – aiškina J.Varanauskienė.
Šiuo metu populiariausi trumpieji (mėnesio, trijų ir šešių mėnesių) terminuoti indėliai. Gyventojai ne tik bijo prarasti sukauptas palūkanas tais atvejais, jeigu jiems staiga prireiktų pinigų kokiam nors reikalui, bet ir tikisi, kad palūkanų norma išaugs. Metinės palūkanos už terminuotus indėlius litais šiuo metu bankuose siekia nuo 3 iki 4,5 proc. Šiek tiek didesnes palūkanas siūlo Kredito unijos (KU).
„Šiuo metu KU už terminuotus indėlius moka 5–6 proc. palūkanas, tačiau artimiausiu metu palūkanų normos bus peržiūrimos ir, neabejoju, pakils iki 6,5 proc.“, – sako Asociacijos Lietuvos kredito unijos rinkodaros skyriaus vadovas Fortūnatas Dirginčius.
Neatmetama galimybė, kad KU palūkanas gali padidinti iki 7 proc. per metus. Kaip tai pavyksta pasiekti? Atsakymas paprastas – KU administravimas yra paprastesnis nei bankuose, be to, KU visomis jėgomis nesiekia gauti kuo daugiau pelno, o stengiasi kuo daugiau naudos suteikti savo nariams. Taip atsiranda galimybių didinti palūkanų normas.
Šiuo metu 59 KU turi 160 kasų beveik visuose šalies rajonuose. KU turi apie 80 tūkst. narių, kurie laiko beveik 443 mln. Lt indėlių.
Įdarbinkite pinigus
Ne kiekvienas žmogus pasiruošęs investuoti savo santaupas į vertybinius popierius ar įvairiausius fondus. Kita vertus, kaip tik dabartinis laikotarpis yra labai nestabilus, todėl ne kiekvienas žmogus ryšis investuoti.
„Taip jau atsitiko, kad dabartinė infliacija sutampa su pasaulio vertybinių popierių rinkose prognozuojamais nestabilumais. Todėl, priimant sprendimus investuoti, reikėtų daugiau atsargumo, t. y. investuoti sėkmingai galima tik ilgam laikui, o per trumpą laiką galima patirti netgi didesnių nuostolių nei infliacija“, – įspėja J.Varanauskienė.
Koks ilgas laikas? Ne trumpesnis nei treji metai.
Pasak „Hansabanko“ investicinių produktų pardavimo departamento direktoriaus Igorio Ryklio, lietuviai dar neturi pakankamai informacijos. Reikia eiti į bankus ir prašyti patarimų. Kiekvienas bankas pasiūlys tokią paslaugą. O tada reikia pasverti visas teigiamas puses bei galimus praradimus ir ...investuoti.
„Nedrįstantiems investuoti į fondus galima pradėti, pavyzdžiui, nuo investicinių indėlių. Šiuo atveju investuotas turtas apsaugomas, o palūkanos paprastai būna didesnės nei infliacija“, – tikina I.Ryklys.
Išbandę šį būdą, jau galite pabandyti ir investavimo į įvairius fondus galimybes.
Kiek galima uždirbti ir prarasti
Neminėsiu bankų ir fondų pavadinimų, tačiau pasinaudosiu trejus metus investuojančio jaunojo ūkininko Antano K. patirtimi. Jam pavyko įtikinti savo tėvus sukauptas santaupas investuoti. Antanas K. naudojasi ES parama, o savo lėšas ima ne iš tėvų ir savo sukauptų santaupų, bet skolinasi bankuose. Taip daryti naudingiau. Suskaičiavo, kad per kelerius metus Vokietijoje uždirbtas savo ir tėvų santaupas labiau apsimoka investuoti į akcijų ar obligacijų fondus.
Pavyzdžiui, investavo į fondą, kuriame yra Kinijos įmonių akcijų. Šiandien, praėjus dvejiems metams, metinė grąža siekia 73 proc. Iš kito fondo, kurį sudarė su energetika susijusios kelių žemynų įmonių akcijos, – 38 proc. per metus. Tačiau buvo ir nuostolių. Antanas susigundė Japonijos įmonių akcijomis ir uždirbo...16 proc. nuostolių. Tačiau ir iš šio fondo nesitraukia – analitikai tikina, kad Japonijos įmonių akcijos pradės brangti, bet neaišku kada – ar po mėnesio, ar po metų.
Taigi investuodamas gali ir laimėti, ir prarasti. Bendras Antano K. investicijų pelnas siekia 19 proc. per metus, taigi uždirbama gerokai daugiau nei sugraužia infliacija.
Antano K. bandymui pritaria „Hansabanko“ departamento direktorius Igoris Ryklys: „Ilgalaikis investavimas į fondus yra naudingas. Kaip rodo patirtis, palūkanos būna didesnės nei pinigus laikant terminuotuose indėliuose“.
Be kita ko, apie 3 mlrd. Lt šalies gyventojai laiko namuose. Taip saugomus pinigus infliacija graužia lyg rūdys metalą. Tačiau pasirinkti santaupų saugojimo būdą turi kiekvienas savarankiškai.
