aA
Lietuva sulaukė ypatingai svarbių signalų iš Briuselio. Briuselis teigia, kad spartaus ekonomikos augimo vaisių Lietuva nepadalija teisingai – socialinė nelygybė yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, o skurdas labiausiai gresia vyresniems žmonėms, neįgaliesiems, nepilnoms šeimoms ir bedarbiams.

„Aš bijau, kad moderniose visuomenėse, mes jau tai matėme „Brexit“ akivaizdoje ir Prancūzijoje vykstančių protesų akivaizdoje, kad konfliktai gali kilti net pačių visuomenių viduje – tarp centro ir periferijos“, – taip apie regionų politikos bėdas „DELFI diena“ kalbėjo Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Signalai iš Briuselio

Komisija teigia, kad nelygybę Lietuvoje skatina mažos išlaidos socialinei apsaugai bei socialinių paslaugų trūkumas. Siekiant padidinti biudžeto pajamas, Lietuva raginama gerinti pridėtinės vertės mokesčio surinkimą, siūloma svarstyti nekilnojamojo turto ar automobilių taršos mokesčius. Panašias nuostatas Lietuvai Europos Komisija išsakydavo ir anksčiau, bet socialinės nelygybės klausimams šiemet skirtas dar didesnis prioritetas nei ankstesniuose dokumentuose, teigia Komisijos pareigūnai.

Arnas Mazėtis, Jekaterina Rojaka, Laura Galdikienė, Arnoldas Pranckevičius
Arnas Mazėtis, Jekaterina Rojaka, Laura Galdikienė, Arnoldas Pranckevičius
© DELFI / Domantas Pipas

Europos Komisijos pasiūlymai yra tik rekomendacinio pobūdžio, nes Briuselis neturi įgaliojimų mokesčių politikos srityje, už jų nevykdymą negali būti jokių sankcijų.

Europos Komisija taip pat rekomendavo Lietuvai pagerinti švietimo kokybę, ypač skiriant dėmesį suaugusiųjų mokymui. Sveikatos sektoriuje Lietuva raginama skirti daugiau dėmesio pirminei sveikatos apsaugai ir ligų prevencijai. Briuselio teigimu, Lietuvai taip pat reikia veiksmingesnės inovacijų politikos.

Per menkas biudžetas

Laidoje „DELFI diena“ Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyr. specialistė Laura Galdikienė sakė, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl rekomendacijose nuskambėjo socialinės srities problemos – nepakankamas finansavimas.

„Turbūt būtų galima įvardyti daug priežasčių, bet pagrindinė priežastis – nepakankamas finansavimas. Jeigu pažvelgtume į viešuosius finansus ir kam jie yra skiriami, tai pamatytume, kad socialinei apsaugai tenkančių pajamų dalis yra vienas mažiausių. Kitaip sakant, santykis su Benduoju vidaus produktu (BVP) yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Kokia to priežastis? Per menkas biudžetas.

Laura Galdikienė
Laura Galdikienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Kad ir kaip temptume tą paklodę, vis tiek kažkieno kojos lieka plikos. Reikia pasisiūti didesnę paklodę tam, kad tų pajamų užtektų. Kita vertus, tai nėra vienintelė priežastis. Dar vienas rodiklis – regionų problemos. Jeigu mes pažiūrėtume į materialinį nepriteklių, kiek žmonių gyvena materialiniame nepritekliuje, tai jis palaipsniui mažėja, bet jeigu pažvelgtume pagal didžiuosius ir kitus miestus, tai didžiuosiuose miestuose tas rodiklis mažėja, o kituose miestuose jis yra aukščiausias nuo 2013 metų. Tai reiškia, kad regioninė politika yra nepakankama. O regioninis netolygumas atsiliepia ir per tuos prastesnius socialinius rodiklius“, – laidoje „DELFI diena“ sakė L. Galdikienė.

Tikina, kad situacija nėra labai bloga

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka įsitikinusi, jog svarbu paminėti kai kuriuos dalykus, kurie vis tik pasikeitė į gerąją pusę. Anot jos, galima pastebėti pozityvius regionų plėtros žingsnius.

„Europos komisija pateikė savo rekomendacijas kiekvienai šaliai. Jeigu mes nuodugniai pažiūrėtume į visa šalis, tai pamatytume, kad Lietuvos situacija nėra tokia jau bloga. Taip, mes žiūrime, kas mums sakoma. Kita vertus, mums sakoma reaguoti į tą informaciją, kurią mes patys ir pateikiame. Mes reaguojame į reformas, ir reformos į šią ataskaitą buvo įtrauktos kaip pozityvus dalykas. Nedaug šalių galėjo pasidžiaugti, kad jų reformos įtrauktos su teigiamu ženklu. Žinant mūsų skaudulius, labai svarbu tęsti mūsų darbus. Kalbant apie mokesčių reformą, buvo paminėta tik viena jos dalis. Tiesa, net ir kalbant apie regionus, mes vis tiek matome tam tikrus teigiamos poslinkius“, – sakė J.Rojaka.

Dauguma problemų išliko

Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius sako, jog būtų gerai iš esmės svarstyti apie mokesčių ir socialinės sistemos peržiūrėjimą.

„Pagrindinės problemos, kurias Lietuva turėjo pernai, išliko tos pačios. Tiek viena didžiausių Europoje socialinių atskirčių ir skurdo lygio valstybių, tiek struktūrinių problemų švietimo ir sveikatos sistemose, taip pat vangios inovacijos. Tos problemos neišsisprendžia per 12 mėnesių, todėl komisija tose srityse, kur yra padaryta menka pažanga, jas primena.

Arnoldas Pranckevičius
Arnoldas Pranckevičius
© DELFI / Domantas Pipas

Primena su konkretesnėmis detalėmis. Todėl dabar į pirmą rekomendaciją pabrėžėme, kad reikia plėsti mokesčių bazę. Mes taip pat minėjome, kad būtų gerai iš esmės svarstyti apie mokesčių ir socialinės sistemos peržiūrėjimą“, – DELFI laidoje kalbėjo A.Pranckevičius.

„Problemos lieka tos pačios, bet žingsniai yra daromi. Vienas dalykas, kuris yra labai pozityvus žvelgiant iš Europos perspektyvos, kad Lietuva turi labai gerus viešuosius finansus, gerą fiskalinę discipliną. Šiandien visa Europa audringai reaguoja į Italijos situaciją. Didžiausi debatai vyksta dėl Italijos deficito perviršio, yra dar 5 valstybės, kurios yra rizikos zonoje. Tai Lietuva šioje vietoje turi gerą sveikatą. Kiekvienoje ataskaitoje mes pastebime, kad ekonomikos augimo prasme Lietuva yra viena iš lyderių. Taip pat sakome, kad norint to ekonominio stebuklo vaisius panaudoti plačiai, reikia žiūrėti giliau: reikia peržiūrėti mokesčių sistemą, žmogiškąjį kapitalą.

Reikia daug rimčiau imtis esminių švietimo, sistemos pokyčių, tam, kad tas ekonomikos stebuklas būtų jaučiamas visose srityse. Reikia žiūrėti į šias rekomendacijas ne kaip į kritiką, o kaip į pagalbą. Tai nėra verdiktas, tai labiau kaip gydytojo išrašytas receptas žmogui, kuris nelabai nori vartoti tuos vaistus, nors supranta savo problemą. Deja, kartais pritrūksta politinės valios tai įgyvendinti. Tai yra bendras kūrinys, komisija nėra įpareigota duoti bausmes. Kita vertus, valstybės vadovų, pačių valstybių pareiga yra susirūpinti ir išgirsti tai, kas parašyta tose rekomendacijose. Čia be didesnių mandatų negalime padaryti, bet ką mes galime daryti – teikti ekspertinę pagalbą“, – laidoje kalbėjo Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas.

Skirtumai tarp regionų – milžiniški

Anot A.Pranckevičiaus, viena svarbiausių regionų plėtros problema – pajamų nelygybė.

„Regionų atskirties problema yra ne tik pajamų nelygybėje, bet būtent prieigos prie švietimo ir sveikatos paslaugų. Nelygybė Lietuvoje kerta per visą visuomenę ir atsispindi visose srityse: tarp mokyklų, tarp universitetų, tarp sveikatos įstaigų. Čia didžiausia Lietuvos problema. Antra rekomendacija būtent apie tai ir kalba, kad šios problemos yra itin skaudžios. Jose reikalingas proveržis“, – tikina A.Pranckevičius.

Signalai iš Briuselio: kaip gyvena „kita Lietuva“ – kai kur situacija beviltiška
© DELFI / Valdas Kopūstas

Tuo tarpu Laura Galdikienė pabrėžė dar vieną problemą – galimybių nelygybę.

„Džiugu, kad EK atkreipė dėmesį į švietimą ir sveikatos sritį. Pajamų nelygybė yra rezultatas. Taip pat labai svarbu paminėti dar vieną dalyką – galimybių nelygybė. Reikia užtikrinti, kad vaikai, kurie gimsta, nepaisant tėvų statuso, socialinės padėties, ar lankantys privačią ar regioninę mokyklą, kad jie galėtų pasiekti tų pačių rezultatų, kaip ir tie vaikai, kurie turi palankesnes galimybes. Galimybių nelygybės mažinimas yra viena esminių priemonių, kovojant su pajamų nelygybe“, – DELFI kalbėjo specialistė.

Paklaustas apie regioninės plėtros sunkumus, A.Pranckevičius pabrėžė, kad dažnai važinėja po Lietuvą.

„Važinėju po Lietuvą labai dažnai, esu aplankęs apie 200 mokyklų. Ta „kita Lietuva“ atrodo labai įvariai. Kai kur žmonės labai šilti ir įkvepiantys, kitur – keliantys nerimą ir depresiją. Kai bendruomenės, nepaisant visko, stengiasi kapanotis, bet iš tiesų tai yra didžiausia problema.

Žiūrint į BVP, Vilnius jau dabar yra 119 procentų ES vidurkio, jis yra kaip ir bet kuris kitas Europos Sąjungos miestas, galima net palyginti su Suomijos išsivystymu, Kaunas 78 procentai, Tauragė 43, likusi Lietuva 65. Jūs matote atotrūkį, kuris yra beveik 70 procentų tarp sostinės ir kai kurių Lietuvos regionų. Tai didelis atotrūkis. Aš bijau, kad moderniose visuomenėse, mes jau tai matėme ir „Brexit“ akivaizdoje, Prancūzijoje vykstančių protesų akivaizdoje, kad konfliktai gali kilti net pačių visuomenių viduje – tarp centro ir periferijos“, – kalbėjo ji.

Siūlo įvertinti žmogiškąjį kapitalą

J.Rojakos teigimu, svarbu pabrėžti ir žmogiškąjį kapitalą.

„Kai mes kalbame apie Lietuvos ateitį, mes visada kalbame apie žmogiškąjį kapitalą, nes automatizavimas vyksta sparčiai. Pramonė sudaro penktadalį mūsų BVP, mes esame pramoninė šalis, šiuo atžvilgiu mes matome, kad automatizavimo lygis yra labai aukštas ir rizika kai kuriems žmonėms netekti darbo – gana aukšta.

Jekaterina Rojaka
Jekaterina Rojaka
© DELFI / Domantas Pipas

Šiuo atžvigliu perkvalifikavimas ir nukreipimas žmonių į tuos sektorius, kur labiausiai reikalingi žmonės ir ateityje, tai labai svarbu. Mūsų problema yra produktyvumas, našumas. EK atkreipė dėmesį ne tik į Lietuvą, bet visų šalių, kad inovacijos yra sprendimas yra didinti našumą, kas atliepia ir socialines reikmes, ir atlyginimus, ir socialinę apsaugą“, – laidoje kalbėjo J.Rojaka.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(20 žmonių įvertino)
3.9000

Neringoje pirmadienį kelias valandas nebus elektros

Rekonstruojant Nidos transformatorių pastotę, Neringoje pirmadienį kelias valandas bus nutrauktas...

Geologijos tarnyba ieško, kas Raseinių rajone gręš gręžinius arseno kilmei nustatyti (2)

Geologijos tarnyba kitą savaitę skelbs tarptautinį konkursą Raseinių rajone išgręžti kelis...

Kai kurių miško magnatų turtai – lyg po spyna: svarbūs duomenys slepiami nuo visuomenės (166)

Lietuvoje priskaičiuojama beveik 250 tūkst. miško savininkų, o vidutinė miško ūkio valda siekia...

Vilnietė rado būdą, kaip „Ikea“ apsipirkti per 30 minučių – tik yra viena sąlyga (139)

Vilnietė Aistė sako radusi būdą, kaip pasaulyje puikiai žinomoje ir klaidžiais koridoriais be...

Top naujienos

Po pragaro Pravieniškėse – šokiruojanti kalinio išpažintis: jie ten kone meldėsi, kad neišgyvenčiau (30)

Pasižiūrėję į Vytautą ir išgirdę jo balsu sunkiai tariamus žodžius nė neįtartumėte, kad...

Profesorius Stukas paaiškino, kodėl būtina valgyti pusryčius: ryte dažnai daroma klaida situaciją tik pablogina (3)

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus Rimanto Stuko , sunku patikėti, bet...

Ką pasakytų Greta Thunberg Indijoje? Čia yra 150 mln. vairuotojų ir tik 8000 nori elektrinių automobilių (18)

Šią vasarą „ Hyundai Motor Co.“ pristatė pirmąjį Indijos elektrinį visureigį...

Ilgiausia apgultis istorijoje: du dešimtmečius siaubo iškentę miestelėnai maro protrūkio laukė kaip išganymo (7)

Osmanų imperijos karo su Venecijos respublika metu Kandijos miestas (dabar – Heraklionas ,...

Istorinis pasiekimas: pirmą kartą kosmose buvo užauginta mėsa

Daugelis žino, kad maistas kosmose yra pakankamai blankus ir skurdus. Tačiau nauja technologija į...

Aukštaitijos sostinė stoja? Darbdaviai jau skaičiuoja susitraukusius pelnus ir pereina į taupymo režimą (174)

Lietuvos ūkio variklis sukasi visu pajėgumu. Pastaraisiais metais augusi ekonomika išjudino ir...

Prostitucijoje išnaudotų lietuvių istorijos sukrėtė net visko mačiusią pareigūnę iš Švedijos: viena jų tapo filmu (149)

Net praėjus daugiau nei dešimtmečiui prostitucijoje išnaudotų lietuvaičių istorijos yra...

Ekspertai: po Lenkijos rinkimų politikoje labiausiai tikėtinas tęstinumas (21)

Lenkijos valdančiajai dešiniųjų pažiūrų partijai „ Įstatymas ir teisingumas “...