„Iki žaidimo pabaigos paskelbsime dar 600 savaitės prizų laimėtojų, o lapkričio 5 dieną - paskutinį didžiojo mėnesio prizo laimėtoją - jis bus išrinktas iš visų per spalio mėnesį žaidimo sistemoje gyventojų užregistruotų kvitų", - pasakoja R. Puncevičius. Iš viso žaidimo metu paskelbta jau beveik 3800 laimingų kvitų: iš jų 3740 savaitiniams prizams, o net 21 – didžiajam 5000 eurų vertės prizui. Naujausiais duomenimis, Kvitų žaidime dalyvavę ir savaitės ar mėnesio prizus laimėję gyventojai atsiėmė apie 364 tūkst. eurų.
Kvitų loterija greit baigsis
Laidoje „DELFI diena“ VMI Kvitų žaidimo projekto vadovas Rolandas Puncevičius sakė, kad kvitų loterijos tikslai pasiekti, būtent todėl, anot jo, ji nebus pratęsiama.
„2017 metais buvo priimtas sprendimas Lietuvoje organizuoti kvitų loteriją. Sprendimas ją organizuoti buvo priimtas 2 metams. Jeigu tai pasiteisina ir matome, kad žmonės aktyviai dalyvauja kvitų loterijoje, mes turime galimybę jį pratęsti dar metams. Pagrindinis kvitų loterijos tikslas yra skatinti gyventojų sąmoningumą, kad žmonės sugebėtų atskirti, kas yra fiskalinis kvitas, o kas nefiskalinis, kad žmogus įgautų įprotį, kiekvieną kartą atsiskaičius, gauti kvitą. Ši loterija tikslą pasiekė, mes matome, kad žmonės tapo sąmoningesni. Jie reikalauja kasos aparato kvito“, – laidoje sakė R.Puncevičius.
Pasiteiravus, kodėl atsisakoma, jis tikino, kad tai buvo trumpalaikė priemonė.
„Kaip ir minėjau, buvo priimtas sprendimas, kad tai bus trumpalaikė priemonė. Suėjo šis terminas ir buvo nuspręsta nebetęsti, nes tikslai buvo pasiekti. Šiais metais gyventojams yra suteikta ir dar viena galimybė prisidėti prie šešėlio mažinimo“, – laidoje sakė VMI Kvitų žaidimo projekto vadovas.
4 sritys, kur šešėlis didžiausias
Kalbėdamas apie kitas priemones, jis trumpai pristatė keturias sritis, kur šešėlis yra didžiausias.
„Valstybinė mokesčių inspekcija naudoja labai daug ir įvairių priemonių, kad žmonių sąmoningumas didėtų. Galima paminėti ir mokiniams skirtas programas, mokesčių administravimo darbuotojai lankosi mokyklose. Taip pat mes dirbame su pačiais rizikingiausiais mokesčių mokėtojais. Šiais metais mes orientuojamės į keturias rizikingiausias sritis: statybų sektorių, visuomeninio maitinimo sektorius, automobilių prekybos ir remonto bei mėsos sektorius.
Iš visų šių sektorių mes traukiame pakankamai nemažą šešėlį, nes po mūsų kontrolės veiksmų mokesčių mokėtojai deklaruoja ženkliai didesnes sumas. Vien jau iš mano išvardytų sektorių papildomai šiais metais kontroliuotinos įmonės deklaravo 3, 8 daugiau mokesčių, o visas sektorius sumokėjo 50 proc. daugiau mokesčių. Dabar yra orientuojamasi į pagrindnes sritis, kur šešėlis yra didžiausias“, – kalbėjo specialistas.
Pasiteisino mokesčių amnestija
Ministro Pirmininko patarėjas teisės ir teisėsaugos klausimais Donatas Matuiza tikino, kad viena veiksmingiausių priemonių, kuri labai pasiteisino – mokesčių amnestija.
„Viena labai efektyvi, manau, priemonė buvo nuo metų pradžios iki liepos mėnesio, tai taip vadinama mokesčių amnestija, kurios metu metu buvo surinkta, taip vadinamų „pamirštų“ mokesčių 2,5 mln. eurų“, – tikino jis.
„Mes išskyrėme tam tikrus rizikingiausius sektorius: statybos, transporto prekyba, turgaviečių prekyba mėsos produktais. Pagal tai yra parengtos keturios koncepcijos, kurios ir buvo pristatytos Seime“, – taip pat pridūrė D.Matuiza.
Jau ne vienerius metus turgavietėse galioja tvarka, pagal kurią maisto produktais prekiaujantys prekeiviai turi naudoti kasos aparatus, bet tokių yra mažiau trys ketvirtadaliai.
„Yra tam tikros išimtys. Pamenu, kai buvo keičiami teisės aktai, buvo didelis pasipriešinimas kasos aparatams. Tam tikros išimtys buvo kaip kompromisas tiems įstatymams priimti. Dabar turime paruošę naują priemonę. Tai yra centralizuota turgaviečių apskaitos informacinė sistema, kuri turės sąsajas su kitų kontroliuojančių institucijų sistemomis ir keisis duomenimis“, – kalbėjo D.Matuiza.
Nepritaria pasirinktoms koncepcijoms
Tiesa, nežinia, ar tokioms priemonėms pritars prekybininkai, nes nuomonių yra įvairių.
„Yra įvairių nuomonių. Vieni priešinasi, bet yra ir tų, kurie pritaria. Viešojoje erdvėje irgi matosi, kas nori skaidraus verslo, o kas ne. Mes tikrai nieko nepasunkinsime, netgi priešingai – sumažinsime administracinę naštą. Yra paskaičiavimai, kad 445 tūkst. sumažėja administracinė našta“, – sakė jis.
Lietuvos Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkės Zitos Sorokienės pasiteirauta, kodėl prekybininkai vengia naudoti kasos aparatus turgavietėse.
„Manau, kad čia pateikėte neteisingą nuomonę. Nemanau, kad jie vengia. Tam, kam yra prievolė naudoti kasos aparatus, visi jie ir naudoja. Noriu pasakyti, kad kasos aparatai yra naudojami patalpose, kioskuose, paviljonuose, o nenaudojamos tik kelios išlygos – jeigu asmuo prekiauja vieną dieną savaitėje. Aš manau, kad asmuo, prekiaudamas tik vieną dieną per savaitę, nepadaro jokių didelių skirtumų ar kažko, ko nedeklaruotų. Tokiam žmogui yra palengvinama, kad jam nereikia to kasos aparato. O asmenys, kurie prekiauja mėsa, mėsos produktais , jie visi naudoja kasos aparatus. Tai gali pastebėti kontroliuojančios institucijos. Labai retas, kuris neturi kasos aparato, prekiaudamas mėsos produktais“, – atsakė moteris.
VMI Kvitų žaidimo projekto vadovas Rolandas Puncevičius taip pat priminė, kad yra kelios išimtys.
„Yra teisingai pastebėta, kad yra išimtys. Pagrindinė priežastis, kodėl gyventojai, versdamiesi individualia veikla nenaudoja kasos aparatų, nes dažniausiai prekiauja lauke. Jeigu kalbėtume apie mėsos prekiautojus, kurie dirba dažniausiai paviljonuose, tai didžioji dalis naudoja kasos aparatus, bet didžioji problema yra ta, kad mūsų kontrolės veiksmų metu mes nustatome įvairius pažeidimus“, – sakė jis.
Tuo tarpu Z.Sorokienė tikina, kad asociacija pritaria šešėlio mažinimui, bet ne pasirinktiems būdams.
„Mes pritariame šešėlio mažinimui, bet nepritariame pasirinktai koncepcijai. Noriu paminėti ir priežastis, kodėl mes nepritariame. Pirmiausia, ši koncepcija buvo paremta visiškai nedalyvaujant smulkaus verslo atstovams. Netgi nedalyvavo mūsų asociacija, kuri atstovauja individualią veiklą, tarp kurių ir prekiautojus, prekiaujančius turgavietėse. Nebuvo informuota ir smulkaus verslo taryba, kurią sudaro 47 asociacijos. Aš manau, kad jeigu būtų dalyvavusi verslo aplinka, kaip kad dalyvauja kitose programose ir projektuose, tai šiandien gal net neturėtume kalbėti, ir ta koncepcija būtų daug geresnė“, – taip pat sakė ji.
