Valstybei padaryta žala siekia per 33,3 tūkst. eurų nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūra, tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pareigūnai.
Ikiteisminį tyrimą vykdę pareigūnai įtaria, kad poilsio komplekso vadovas V. Š. su finansininku galimai organizavo mokesčių vengimo schemą – žinodami, kad su sveikatos priežiūra susijusioms prekėms ir paslaugoms taikomas 0 proc. PVM, kaltinamieji klientams suteiktas poilsio (baseino, pirčių, procedūrų) paslaugas savo apskaitos dokumentuose galimai įformindavo kaip sveikatos priežiūros paslaugas. Pramogauti atvykusiems klientams, jiems to nežinant, buvo pagaminamos jų vardo ambulatorinės sveikatos istorijos kortelės, kuriose 5 gydytojos galimai įrašydavo tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva tiems klientams rekomenduotas gydomąsias procedūras, tai patvirtindamos savo parašais, nors poilsio komplekso klientai galimai su šiomis gydytojomis dėl procedūrų nesikonsultavo.
Įtariama, kad šie dokumentai būdavo naudojami poilsio komplekso apskaitoje siekiant išvengti mokėtino PVM. Galimai suklastotų duomenų pagrindu buvo išrašomos sąskaitos faktūros, tokių sąskaitų galėjo būti per 1,4 tūkstančio. Bendrovė mažesnį nei 21 proc. PVM galėjo pritaikyti ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugoms, tai atspindėdama išrašytose sąskaitose faktūrose.
Galimai neteisingi duomenys buvo įtraukiami į apskaitą, jos pagrindu buvo teikiamos tikrovės neatitinkančios PVM deklaracijos. Skaičiuojama, kad galimai vykdant tokią neteisėtą schemą, per penkis 2019 metų mėnesius buvo išvengta per 33,3 tūkst. eurų PVM.
Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ovidijus Vasiliauskas, surašęs kaltinamąjį aktą, ikiteisminio tyrimo bylą perdavė Kauno apylinkės teismui.
Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 100 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už dokumentų klastojimą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – iki trejų metų nelaisvės.
