Vertybinių popierių komisijos pirmininko Viliaus Šapokos teigimu, tyrimo duomenys taip pat atskleidžia, kad šalies gyventojams dar sunku priprasti, jog pensijai reikia kaupti ir savarankiškai.
Apklausti pensijų fondų dalyviai nurodė, kad mažiau pasitikėti privačia pensijų kaupimo sistema skatina nepakankamas pervedamų įmokų dydis (37 proc.), diskusijos dėl II pakopos pensijų sistemos panaikinimo (31 proc.) ir negarantuojama grąža (42 proc.).
Tyrimas taip pat atskleidė, kad 68 proc. pensijų fondų dalyvių mano, kad II pakopos sistemos efektyvumui užtikrinti ir svariam lėšų rezervui sukaupti, pervedamų įmokų dydis turėtų būti 5,5 proc. ir daugiau.
Jei būtų suteikta galimybė pasitraukti iš II pakopos pensijų sistemos, ja, dėl nepakankamo pervedamų įmokų dydžio, pasinaudotų 8 proc. apklaustųjų. Dar dešimtadalis (10 proc.) nurodė, kad pasitraukti paskatintų netenkinantys pasirinkto pensijų fondo rezultatai.
Dauguma apklaustųjų, išėjus į pensiją, savo finansinį saugumą sieja su II pakopos pensijų (91 proc.) ir „Sodros“ (76 proc.) sistemomis. 16 proc. tiriamųjų senatvės pensijai tikisi papildomai sukaupti gyvybės draudimo bendrovėje, o 15 proc. ketina sukaupti kito materialaus turto. Tik 7 proc. apklaustųjų kaups lėšas papildomai III pakopos pensijų fonduose.
Papildomai senatvės pensijai gyventojai teigia nekaupiantys dėl laisvų lėšų stokos (59 proc.), žinių trūkumo (24 proc.) ar įsitikinimo, kad išėjus į pensiją užteks „Sodros“ ir II pakopos pensijų fonde sukauptų lėšų.
Panaikinus II pakopos sistemą, pensijai papildomai kauptų tik 17 proc. esamų pensijų fondų dalyvių. Palikus sumažintas įmokas į II pakopos pensijų fondus, daugiau nei trečdalis (36 proc.) apklaustųjų dėl lėšų trūkumo vis tiek nekauptų papildomai.
Galima alternatyva 2+2+2 (kai 2 proc. pervedami į pensijų fondą iš „Sodros“, o dar 2 proc. papildomai gali įmokėti kaupiantis asmuo iš savo pajamų, sumokėjęs mokesčius, ir už tai Valstybė pridėtų dar 2 proc.) pasinaudotų 40 proc. esamų pensijų fondų dalyvių.
