Čia dirba apie 70 darbuotojų, kurie kasdien rūpinasi, kad prekybos tinklus pasiektų „Evaldo daržovės“ prekės ženklu pažymėtos šviežios daržovės. Tiesa, ne visi žino, kad įmonės direktorius Evaldas Masevičius po sunkios emigranto dalios sugrįžo į Lietuvą ir čia sukūrė sėkmingai veikiantį verslą.
Pirmadienį, balandžio 3 d., Šalčininkų rajone įsikūrusio verslo patalpose su iš emigracijos grįžusiais ir verslą Lietuvoje sukūrusiais lietuviais bendravo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Visada sakiau – laimė ne piniguose. Ir laimė – ne politinėse deklaracijose, o realiuose veiksmuose. Ir matome labai puikių pavyzdžių, kurie patys apsisprendė grįžti į Lietuvą ir, jų manymu, Lietuvoje galima ir uždirbti daugiau, gyvenimo sąlygos geresnės, bendruomenė sava, gyvenimo kokybė geresnė, palyginus su kai kuriomis kitomis šalimis. Ir laikas sugrįžti dabar, todėl, kad tuščios vietos ilgai nebūna. Jas užims kiti“, – po susitikimo su verslininkais kalbėjo šalies vadovė.
Pasak jos, sąlygų kurti verslą Lietuvoje yra pakankamai ir tereikia išdrįsti.
„Aišku, kad valstybė privalo suteikti daugiau informacijos atvykstantiems. Penktadienį paskelbus, kad mes čia važiuosime, Prezidentūra gavo laiškų, pavyzdžiui, iš Norvegijos, kad devyni žmonės norėtų grįžti, bet neturi informacijos kaip, kokia mokestinė sistema“, – šnekėjo D. Grybauskaitė.
Pradėjo nuo ravėjimo
Lapinių daržovių ir prieskonių verslą Lietuvoje sukūręs E. Masevičius iš Lietuvos išvyko dar 1997 m. Vyras išvyko, kaip ir dauguma emigrantų, ieškoti geresnio gyvenimo, tačiau jau po trejų metų sugrįžo į gimtinę.
„Nes čia geriau, – trumpai į klausimą, kodėl pasirinko Lietuvą, atsakė verslininkas. – Iš tikrųjų, kai įgavome patirties, žinių, pamatėme, kad galima tikrai kažką padaryti Lietuvoje. Pamatėme, kad yra niša, kurią galima užpildyti“.
E. Masevičius pasakojo, kad Anglijoje teko dirbti įvairius juodus darbus: nuo ravėjimo iki traktoriaus vairavimo.
„Vėliau jau dirbau prižiūrėtoju, kai išvažinėjau, jau turėjau apie 50-70 darbuotojų, bet vis vien nusprendėme su šeima grįžti“, – pasakojo lietuvis.
Po 17 metų sugrįžus į gimtinę vyras jau gali pasigirti turintis 1 ha ploto šiltnamių, 100 ha žemės po atviru dangumi. „Evaldo daržovių“ produkcijos galima rasti visuose didžiuosiuose prekybos tinkluose.
„Išvažiavome geresnio gyvenimo, jį radome, bet atsivežėme čia, – kalbėjo verslininkas. – Jei dirbsi Lietuvoje taip pat kaip Anglijoje, tikrai čia turėsi du kartus daugiau, bet dar ir didelį malonumą – gerą gamtą ir gerą aplinką“.
Paklaustas apie atlyginimus, kuriuos moka savo darbuotojams, pašnekovas teigė, kad darbuotojai „uždirba tiek, kiek dirba“.
„Rodomas vidurkis iškreipia rinką, nes jei, pavyzdžiui, žmogus vyresnis ir jo darbo našumas mažesnis, jis vis vien duoda savo. Yra kas ir apie 1 tūkst. eurų uždirba. Mes seniai nutolome nuo minimalaus darbo užmokesčio“, – tikino pašnekovas.
Į Lietuvą sugrįžęs verslininkas planuoja ir tolimesnę plėtrą: jau paruošta žemė 2 ha ploto šiltnamiui statyti.
Grįžo į Uteną
Kepyklėlės Utenoje „Vanilinis dangus“ vadovas Povilas Jankauskas su žmona taip pat buvo pasirinkę gyvenimą svetur: prieš vienuolika metų jie išvyko į Šiaurės Airiją. Ten praleista septyneri metai.
„Teko dirbti įvairiausių darbų. Bet atėjo noras greičiau grįžti į Lietuvą. Pasiilgome Lietuvos, norėjome savo verslo, daryti tai, kas miela širdžiai“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasiteiravus, kas lietuvius vertė atidėti grįžimą į Lietuvą, P. Jankauskas teigė, kad konkretaus plano neturėjimas.
„Net ir Lietuvoje būnant, kol plano ar tikslo neturi, gali dirbti sunkų, juodą darbą ir liūdnai gyventi. Kai planas yra, jį įgyvendinti gali bet kur“, – įsitikinęs vyras.
Pasak jo, investuojama į verslą ir toliau, tačiau pradžiai reikėjo apie 30 tūkst. eurų.
„Sunkiausia gal buvo bendradarbiavimas su įmonėmis, tiekėjų ieškojimas. Daugelis nori pardavinėti dideliais kiekiais. Liūdna, kai nėra palaikymo šeimos verslui, o kartais net jei nori dirbti su smulkiu verslu, negali“, – pasakojo vyras.
Pavyzdžiui, P. Jankauskas prisiminė, kad buvo išsirinkęs ūkininką, iš kurio norėjo pirkti pieno produktus.
„Naudojame daug pieno, sviesto. Šalia mūsų yra ūkininkas. Buvome jau sutarę, kad imsime iš jo sviestą, pieną, bet paskui supratau, kad to negaliu daryti, jei ūkininkas neturi pasterizatoriaus, o šiuo atveju jis negalėjo sau leisti jį įsigyti“, – pridėjo pašnekovas.
Šiuo metu „Vaniliniame danguje“ dirba penki žmonės. Artimu metu žadama plėstis Vilniuje. Čia bus sukurtos dar trys darbo vietos.
JAV išmoko duonos kepimo paslapčių
Su prezidente susitikime dalyvavęs verslininkas Marius Jakštas jau porą mėnesių vadovauja Eišiškėse įsikūrusiai duonos kepyklai.
Porą metų vasaromis padirbęs JAV duonos kepėju vyras nusprendė turintis minčių ir idėjų, kaip sėkmingai užsiimti šia veikla ir Lietuvoje.
„Grįžus dar praėjo kuris laikas, kol idėja subrendo“, – sakė pašnekovas.
Pasak jo, išvykęs į JAV jis, kaip ir daugelis, galvojo apie įsitvirtinimą šioje šalyje, bet visgi pasiryžo grįžti.
„Galvoju, kad žmonės išvažiuoja, nes tikisi, kad viskas bus labai greitai ir lengvai. Važiuoja dirbti paprasčiausius darbus, greitai užsidirba, nusiperka mašiną, namą pasistato ir viskas. Iš tiesų viskas ne taip yra, ir ne tai kad reikia sunkiai dirbti, bet reikia laiko, kol viskas įsivažiuoja“, – kalbėjo M. Jakštas.
Verslininko kepykloje šiuo metu dirba septyni žmonės. M. Jakšto duona kol kas prekiaujama poroje specializuotų maisto parduotuvių, tačiau jau greitai ji pasirodys ir viename ir prekybos tinklų.
Lietuvis pasakojo, kad verslą pradėjo vien savo lėšomis.
„Įsikūriau Eišiškėse, nes norėjau gauti ES paramą dėl regionų plėtros, bet kol kas nepasinaudojau ir tikriausiai nepasinaudosiu, nes ne viskas ten taip, kaip atrodo iš šono“, – teigė lietuvis.
Pasiteiravus, kuo lietuvio kepama duona skiriasi nuo kitų duonų, šis teigė, kad jo kepykloje kepamai duonai naudojamas kitos raugas.
„Kepame ir bandeles, bet ateitį matau su duona. Žinau apie 15 receptų ateičiai“, – sakė pašnekovas.
