Už šias Kaimo reikalų komiteto (KRK) narių parengtas Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisas balsavo 118 parlamentarų, o 2 Seimo nariai susilaikė. Kad jas priimtų, Seimas turės balsuoti dar vieną kartą.
Projekte numatyta, kad mažmeninės prekybos įmonėms bus draudžiama iš tiekėjų reikalauti pristatyti užsakytą prekių kiekį, jei tiekėjas per vieną darbo dieną nuo gauto užsakymo dienos praneša, jog negali pristatyti užsakyto prekių kiekio arba produkciją patiekti per nustatytą terminą.
Projekto rengėjų teigimu, įstatymo patobulinimai padėtų pilnai panaikinti praktiką, kai prekybos įmonės taiko „nepagrįstas baudas tiekėjams“, taip pat „užtikrintų interesų pusiausvyrą“.
Pataisų aiškinamajame rašte argumentuojama, kad iniciatyvą „paskatino maisto pramonininkų identifikuota problema – didžiųjų prekybos tinklų tiekėjams taikomos baudos už pažeidimus, kurių padarymui įtakos turi ne nuo tiekėjo valios priklausantys veiksniai“.
KRK anksčiau šiuo klausimu ne kartą vykdyta parlamentinė kontrolė, pats komitetas yra siūlęs tokias pataisas parengti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai.
ELTA yra rašiusi, kad maisto pramonės atstovai prašė politikų baudų skyrimą sureguliuoti įstatymu.
Jų teigimu, prekybininkų ir tiekėjų santykiai ne visuomet būna sąžiningi, esą kartais reikalaujama sąlygų, kurių tiekėjams neįmanoma įvykdyti bei už tai skiriamos baudos. Savo ruožtu Prekybininkų asociacijos prezidentė Rūta Vainienė yra sakiusi, kad prekybos tinklai baudų nebetaiko nuo 2019 m., o priimtas įstatymas reguliuotų „tai, ko nėra, bet teoriškai gali būti“.
Tuo tarpu Konkurencijos taryba kovą KRK vykdytos parlamentinės kontrolės metu pažymėjo, jog vis dar sulaukia signalų apie taikomą baudų praktiką bei palaiko tiekėjų poziciją, kad nesant teisiniam reguliavimui, ateityje ji vėl gali suintensyvėti.
Seime pataisas po pateikimo palaikė 81 parlamentaras, po vieną – prieštaravo ir susilaikė.
