„Mokesčių reformos kontekste – jeigu imame gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčius – situacija gerėja 800 tūkst. žmonių“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė, kalbėdama Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete (SRDK).
„Dabar, kam ji pasikeičia į negatyviąją pusę. Individualioje veikloje yra apie 17,5 tūkst. asmenų, o aukštų pajamų apmokestinime – 16,5 tūkst. asmenų. Tai pasverkite, kurioje pusėje daugiau pridėtinės vertės ir ar pajamų lygybė pasikeis ar sumažės“, – pridūrė ministrė.
SRDK yra papildomas komitetas svarstant reformą. Jo posėdyje surengta klausimų sesija, kurioje taip pat paliesti pajamų surinkimo į biudžetą, investicijų, šešėlio klausimai.
Individuali veikla ir mokesčių progresyvumas
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad mokesčių reformos paketas prisidės prie pajamų nelygybės mažinimo.
„Lietuvoje pajamų nelygybės lygis yra vienas aukščiausių Europos Sąjungoje, blogiau tik Bulgarijoje“, – komitete kalbėjo G. Skaistė.
Parlamentaras Algirdas Sysas klausė, kiek pagerės pajamų nelygybė ir kodėl esą išrandamas naujas „mokesčių dviratis“.
„Gal galite pasakyti skaičiais, kiek tas sumažėjimas bus? Gal pasivysime Rumuniją ir būsime trečioje vietoje, o ne antroje. Yra progresinė mokesčių sistema, o mes kuriame lietuvišką dviratį su mokesčiais – vieniems 20 ir 15, o kitiems 3 ir 5 proc.“, – klausė opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas.
Ministrė sako, kad Lietuvos rezultatų vertinimas priklausys ir nuo kitų valstybių rodiklių.
„Paskaičiuota, kad „Gini“ koeficientas sumažėtų 0,48 punkto. O kurioje vietoje atsidursime, priklauso ir nuo kitų šalių pastangų. Tai – „bėgantis taikinys“. Tai žingsnis teisinga kryptimi. Ar progresinė mokesčių sistema nebūtų paprasčiau?
Dabar skirtumai tarp veiklos rūšių yra dideli, kad kol nėra panašesnio apmokestinimo modelio, bandymas sudėti visus į stalčius būtų pernelyg drastiškas pokytis“, – teigė ministrė.
Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis klausia, kodėl daroma individualios veiklos reforma, kai mokesčių surinkimas iš esmės didėja, o individualios veiklos teikiančių asmenų skaičius mažėja ir akivaizdu, kad ši reforma lies visus.
G. Skaistė teigia, kad klausimas iš dalies retorinis.
„Skaidrėse parodyta, kokią dalį palies ženkliau. Iki 15 tūkst. eurų per metus uždirbančius paliečia iki 2 proc. Tuos, kurie uždirba 35 tūkst. eurų ir daugiau, juos palies pilna apimtimi. Solidaresnis, sąžiningesnis mokestinės naštos pasiskirstymas galėtų būti didesnis ir tai pasiūlyta“, – sakė G. Skaistė.
Prezidento patarėja Vaida Budzevičienė teiravosi dėl šeimos apmokestinimo modelio ir mokesčių progresyvumo dideles pajamas gaunantiems asmenims.
„Vyriausybės programoje parašyta, kad mokesčių sistema bus atsižvelgiama į šeimos išlaikytinių skaičių. Kaip tai bus padaryta? Antras klausimas, pakėlėte net ne laiptelį, o laiptą – antrą progresyvumo tarifą nuo 120 iki 180 (VDU – red.). Kokios ekonominės naudos bus didesnės?“, – teigė V. Budzevičienė.
G. Skaistė atsakė, kad programoje buvo pirmiausia įrašyta atlikti lengvatų peržiūrą, o šeimos apmokestinimo modelis buvo kitas žingsnis, jo neatsisakoma, tiesiog atidėtas dėl pandemijos, karo. Dėl aukštų pajamų apmokestinimo ji sakė, kad „slenkstis“ pasikeitė po diskusijų.
„Kalbant dėl 180 VDU, tai pirminiame pasiūlyme buvo 120 VDU „slenkstis“ aukštų pajamų apmokestinimui 7 proc. tarifu. Apie 7 mln. eurų mažiau pajamų generuoja į biudžetą, jeigu gerai pamenu“, – teigė ministrė.
Biudžeto pajamos, konkurencingumas
G. Skaistė pripažino, kad darbo santykiams siūlomi pokyčiai turi didesnį poveikį biudžetui. Jeigu norima didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) dirbantiems pagal darbo sutartį, esą reikalingi sprendimai, kurie didintų valstybės pajamas.
„Visas individualios veiklos apmokestinimo poveikis, viso paketo po 3 metų yra +112 mln. eurų, o NPD plėtra vien 2024 metais yra 210 mln. eurų (išlaidų – red.). Darbo santykiuose yra 1,3 mln. žmonių, o individualioje veikloje yra mažiau“, – teigia G. Skaistė.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Giedrius Lingys klausia, iš kur planuojama surinkti pajamų valstybės biudžetui.
„Toliau mažinti perskirstymą nėra kur, nes viešasis sektorius ir taip mažai finansuojamas. Ar negalvojama peržiūrėti (NT apmokestinimo – red.) projektą?“, – sakė G. Lingys.
Finansų ministrė teigė, kad reikia stebėti, kaip atrodys ekonomikos augimas, pajamų rinkimas.
„Sprendimai turėtų būti daromi kiekvienais metais. Mokesčių pakete yra ir jau priimtas akcizų įstatymas, kuris generuoja nemažas pajamas į valstybės biudžetą per ateinančius kelerius metus. Ir taip pat NT mokesčio įstatymas. Todėl reikėtų žiūrėti globaliai“, – sakė G. Skaistė.
„Su investicijomis Lietuva nieko gero į ateitį nesulauks“, – teigia jis.
Ministrė atsakė nesutinkanti. Pasak jos, šiek tiek apmokestinamos daugiau pajamos, kurios išimamos iš verslo.
„Lyginant kitų šalių apmokestinimo modelius, mes ir po pakeitimų išliksime ant to paties laiptelio“, sako G. Skaistė, kalbėdama apie pelno ir dividendų apmokestinimą.
„Valstietė“ Rima Baškienė klausė dėl nedarbo išmokos individualiai dirbantiems, kodėl pasirinkta ne daugiau kaip 1 mėn. trukmė.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sako, jog svarstyti trys variantai, nuspręsta padaryti lanksčią schemą, kad dirbantys individualiai galėtų kaupti teisę į išmoką, nes šia veikla užsiimančių žmonių iš esmės niekas neatleidžia.
„Įvedėme, kad galima būtų gauti 1 mėn. išmoką per metus laiko. Bet ji kauptųsi. Jeigu nenuėjo šiais metais, jau turi du mėnesius, tris mėnesius. Kada nueitų (išmokos), kai jam iš tikrųjų to reikia“, – sako V. Šimkus.
Mokesčių mokėjimas svetur ir šešėlis
„Laisvės partijos“ atstovas Vytautas Mitalas klausė, ar nėra rizikos, kad emigruos dideli mokesčių mokėtojai, o gal net būtų galima pagalvoti, kaip jų pritraukti daugiau.
„Norėčiau paklausti apie nelygybę. Vis dėlto tas pajamų sudėjimas ir apmokestinimas progresiniu tarifu yra didelė reformos dalis (…), liestų tikrai gana reikšmingas sumas. Ir paanalizavus TOP500 turtingiausių lietuvių sąrašą, žiūrime į Nr. 1, į Nr. 2, moka mokesčius Olandijoje, kur nelygybė mažesnė. Toliau – Kipras. (…)
Juk mes visi suinteresuoti, kad Lietuvos biudžetas būtų didesnis, Lietuvoje dirbantys verslai čia liktų, mokėtų mokesčius. Gal diskutavote ir turite analizę?“, – klausė V. Mitalas.
G. Skaistė atsakė, kad „mokesčius moka valstybės rezidentai. Jeigu gyvena Olandijoje, moka mokesčius ten, o jeigu gyvena Lietuvoje, o pasivadina Olandijoje, tai čia matyt, tikrintinas aspektas“.
„Ar tokie žmonės gali deklaruoti savo veiklą kitoje valstybėje? Taip, turbūt gali, bet mokesčiai mokami pagal tai, kur žmogus realiai gyvena. Jeigu deklaruos gyvenamą vietą Jungtiniuose Arabų Emyratuose, bet gyvens Lietuvoje, tai turbūt mokesčiai bus taikomi pagal Lietuvos teisės aktus (...).
Nežinau, ar mūsų teisininkai pradės masiškai emigruoti į kitas valstybes. Manyčiau, kad ne“, – sako ministrė.
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė pridūrė, kad Kipras ir Nyderlandai buvo patrauklesnės šalys kurti holdingus, o gyvenamos vietos keitimas nebūtinai susijęs su mokestinėmis prievolėmis. Pasak jos, „nereikėtų spekuliuoti“, kad šie pakeitimai turėtų didelę reikšmę rezidencijos keitimui.
„Visi verslininkai, kurie vykdydavo verslus su Rusija, turėdavo holdingus Kipre. Tą galima pasakyti ir iš Lietuvoje veikiančių įmonių, turinčių holdingus Kipre“, – sako viceministrė.
„Kalbant apie gyventojų apmokestinimą, jeigu nori tapti rezidentu pavyzdžiui Jungtiniuose Arabų Emyratuose, turi praleisti ten 6 mėn. per metus, turi vaikai eiti į darželį, turėti nekilnojamojo turto. Tam tikras yra įsipareigojimas“, – teigė ji.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė teiravosi, kokie instrumentai reformoje sumažins šešėlį.
G. Skaistė primena, kad Europos Komisijos duomenimis, PVM surinkimo atotrūkis pastaraisiais metais mažėjo.
„Dėl šešėlio – plačiai bandomas naudoti argumentas. Šešėlį mažina ne tik mokesčiai. Galime padaryti mokesčius nulį ir nebus jokio šešėlio, jokių mokestinių pajamų. Ar nuo to bus kam geriau? Turbūt ne. Yra atskiras paketas, kuriame priemonės, nukreiptos į šešėlio mažinimą“, – teigė ministrė.
SRDK nutarė dar palaukti Lietuvos banko išvados dėl mokestinių pakeitimų iki rugpjūčio 21 dienos.
„Tęsime svarstymą rudeniop, greičiausiai bandysime priimti kartu su visa mokesčių reforma. Turbūt tomis pačiomis datomis – rugpjūčio 30 d. arba rugsėjo 6 dieną“, – sakė komiteto pirmininkas Justas Džiugelis apie komiteto planus.
Registruota naujų siūlymų: dėl verslo liudijimų ir dovanų
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymui jau registruota 10 pasiūlymų, tarp kurių yra valdančiosios „Laisvės partijos“ siūlymas įstatymu įtvirtinti minimalios mėnesio algos (MMA) ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) suvienodinimą.
Taip pat siūloma palikti esamus leidžiamus menamų sąnaudų atskaitymus individualiojoje veikloje ir nemažinti jų iki 20 proc.
„Siekiant subalansuotų pokyčių ir atsižvelgiant į reikšmingai didėjančią mokestinę naštą dėl kitų su individualia veikla susijusių pokyčių, siūlome nepritarti prezumpcinių sąnaudų mažinimui, paliekant 30 proc. ribą“, – teigiama siūlyme.
Kiti „laisviečių“ siūlymai susiję su mokesčio kredito dydžiu, rekomenduojant indeksuoti automatiškai, susiejant su vidutiniu mėnesiniu šalies darbo užmokesčiu „popieriuje“.
Partija kartu norėtų susieti siūlomą 20 tūkst. eurų verslo liudijimų ribą su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu. Taip pat teigia, kad įstatymo projektu siekiama uždrausti pagal verslo liudijimą teikti nekilnojamojo turto nuomos paslaugas.
„Atsižvelgiant į tai, kad tokiu būdu būtų ribojama asmenų galimybė veikti bei tai, jog šie ribojimai gali pastūmėti daugelį visuomenės narių į šešėlį, siūloma tokio reglamentavimo atsisakyti“, – teigia partija.
Dešimtys verslo organizacijų prašo Seimo nedidinti mokesčių
54 šalyje veikiančios verslo ir profesinės asociacijos pirmadienį, išplatino kreipimąsi Seimo frakcijoms ir komitetams, kritikuodamos mokesčių reformos siūlymus.
Individualios veiklos pagrindu veikiantys įvairių sričių profesionalai ir visoje Lietuvoje veikiančio verslo organizacijos sako „vieningai neigiamai“ vertinantys įstatymų projektus, kuriais, jų požiūriu, „siūloma didinti pajamų iš individualios veiklos apmokestinimą ir įvesti progresinius mokesčius didžiausią pridėtinę vertę kuriantiems Lietuvos gyventojams“.
Organizacijos ragina atmesti Gyventojų pajamų mokesčio, Valstybinio sveikatos draudimo ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymų projektus bei prašo platesnės diskusijos.
„Pakeitimai, tiesiogiai susiję su mokestinės naštos didinimu pridėtinę vertę kuriantiems gyventojams – visiems nuo smulkių individualių verslininkų ir įvairių profesijų atstovų iki įmonių naudos gavėjų (vadovų, valdybos narių, akcininkų) ir investuotojų, – turės neišvengiamos žalos investiciniam klimatui, pakenks Lietuvos ekonomikos vystymuisi bei piliečių gerovei dėl sumažėjusių mokesčių į biudžetą ryšium su investicijų į Lietuvos ekonomiką mažėjimu“, – sako asociacijos.
Jos teigia, kad svarstoma didinti pajamų apmokestinimą praktiškai už bet kokį parodytą verslumą ir privačią iniciatyvą.
Argumentuojama, jog didesnis pajamų apmokestinimas palies praktiškai visus asmenis, kurie didžiąją dalį savo pajamų uždirba privačios iniciatyvos pagrindu, tarp šių asmenų – IT specialistai, kurjeriai, buhalteriai, notarai, advokatai, antstoliai, verslininkai, kirpėjai, sportininkai, menininkai ir kitos grupės.
„Mokesčiai augs net ir tiems asmenims, kurie individualios veiklos pagrindu neuždirba nė 20 tūkst. eurų pajamų per metus, o augant kainų lygiui, lengvatinės apmokestinimo sąlygos (mokestinis kreditas) apsaugos vis mažesnę dalį asmenų nuo padidintų mokesčių“, – sakoma rašte.
Verslo atstovai pakartoja anksčiau išsakytus argumentus, kad individuali veikla skiriasi nuo darbo santykių, pasak jų, skiriasi asmenų atsakomybė, prisiimama rizika. Jie perspėja dėl galimai augsiančio šešėlinės ekonomikos masto.
„Mokesčių didinimas kelia grėsmę Lietuvos ekonomikos konkurencingumui Europoje ir mūsų regione“, – įsitikinę verslo atstovai.
Rašte teigiama, kad dėl siūlomo apmokestinimo lėtėtų Lietuvos kapitalo formavimasis ir būtų kuriama mažiau aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų.
„Smarkiai abejojame, kad Finansų ministerija visapusiškai ir tinkamai įvertino mokesčių didinimo poveikį verslo aplinkai, Lietuvos konkurencingumui ir šešėlinės ekonomikos plėtrai“, – tęsia verslo atstovai.
Jie priduria, kad net ir teigiamai įvertinti reformos aspektai „nė kiek neatsveria mūsų įžvelgiamos žalos Lietuvai, kurią atneštų mokesčių didinimas produktyviausiems Lietuvos gyventojams“, todėl ragina Seimo narius atsakingai spręsti dėl reformos.
Siūlomi pokyčiai: NPD ir MMA sulyginimas, atotrūkio tarp dirbančiųjų individualiai ir pagal sutartį mažinimas
Su darbo santykiais susijusiuose pasiūlymuose Finansų ministerija siūlo nuosekliai artinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) prie minimalios mėnesinės algos (MMA). Ateinančiais metais didinant MMA 10 proc. iki 924 eurų, atitinkamai planuojamas 20 proc. NPD didinimas – iki 751 euro.
Palaipsniui perskaičiuojamas atotrūkis tarp individualios veiklos pelno ir darbo santykių pajamų apmokestinimo. 2024 metais gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas individualiai veiklai lieka 15 procentų, 2025 metais – 17 proc., nuo 2026 metų – 20 proc.
Verslo liudijimus siūloma palikti tik tiems asmenims, kurie gauna nedideles pajamas. 84 proc. verslo liudijimų turėtojų pokyčiai nepaveiks.
Dabar, pajamoms viršijant 60 VDU, mokamas progresinis 32 proc. GPM tarifas. Siūloma metinių pajamų daliai, viršijančiai 60 VDU (daugiau nei 101 tūkst. eurų), taikyti papildomą 5 proc. GPM tarifą (prie 20 proc.), o metinių pajamų daliai, viršijančiai 180 VDU (daugiau nei 303 tūkst. eurų) – 7 proc. GPM tarifą. (Ankstesnis ministerijos siūlymas pastarajai ribai buvo 120 VDU).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pažymi, kad pakeitimais vienodinama apmokestinamųjų pajamų bazė ir socialinio draudimo įmokų „lubos“ visiems dirbantiesiems, į nedarbo draudimo sistemą įtraukiami individualia veikla užsiimantys asmenys ir ūkininkai.
Taigi, savarankiškai dirbantiems asmenims maksimalių apmokestinamųjų pajamų „lubos“, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, suvienodinamos su šiuo metu galiojančiomis „lubomis“ darbo sutartininkams ir pakeliamos nuo 43 iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
Į nedarbo draudimo sistemą įtraukiami individualia veikla užsiimantys asmenys ir ūkininkai.
Mokėdami 1,31 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų arba apie 12 eurų per mėnesį, jie, netekę pajamų, galės gauti nedarbo draudimo išmoką. Jos mokėjimas susietas su įmokų mokėjimo trukme. Apsaugą nuo nedarbo įgis apie 50 tūkst. asmenų, kurie jos dabar neturi, teigia SADM.
Peržiūrint individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, siūloma neleidžiamiems atskaitymams priskirti nuo tokios veiklos pajamų sumokėtas VSD ir PSD įmokas, kurios iš esmės skirtos ne pajamoms uždirbti, o gyventojo socialinei apsaugai užtikrinti.
Nekilnojamojo turto mokesčio išplėtimo klausimu siūloma, kad fizinio asmens pagrindinis gyvenamasis būstas (jo mokestinė vertė) būtų apmokestinamas taikant progresinį apmokestinimą: neapmokestinama būtų vertė, neviršijanti 1,5 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, NT verčių medianos.
Finansų ministerija siūlė nebeleisti pasinaudoti GPM lengvata kaupiantiems pinigus III-oje pakopoje ar turintiems investicinį gyvybės draudimą.
Taip pat siūlyta apmokestinti dovanas iš artimųjų. Aiškinta, kad mokestis nebūtų taikomas dovanoms iki 300 tūkst. per metus iš sutuoktinių, tėvų, vaikų, senelių, vaikaičių arba dovanoms iki 150 tūkst. eurų per metus iš brolių, seserų. Dovanos iš artimųjų šiuo metu neapmokestinamos.
Nuo 2024 metų siūloma didinti ir registravimosi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais ribą – šiuo metu ji siekia 45 tūkst. eurų, tačiau siūloma ribą padidinti iki 55 tūkst. eurų ir taip sudaryti daugiau erdvės verslo augimui.
Prezidentūra yra registravusi įstatymo projektą, kuriuo dar šiemet siūloma padidinti prokurorų atlyginimus.
Mokesčių reformos paketui Seimas po pateikimo pritarė birželio pabaigoje.
Ketvirtadienį įstatymų pakeitimų paketo imsis pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), o vėliau reformos siūlymai grįš į Seimo posėdžių salę.
