„Mes jau ne kartą esame susidūrę su tuo įvairiose srityse, kad draudimus yra lengviau priimti ir labai sudėtinga atšaukti. Bet kurie apribojimai, jeigu juos mėgini pakeisti, susiduri su labai daug naujų argumentų, kodėl to daryti nereikėtų, bet manau, kad būtų logiška pavasario sesijoje apsvarstyti ir pritarti kai kurių draudimų atšaukimams, kurie iš esmės jokio rezultato nedavė, o kai kurie iš jų tiesiog erzina žmones“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Sutikčiau, kad visuomenė keičiasi šioje srityje į gerąją pusę, bet nemanau, kad tai susiję su draudimais, o tiesiog su kitokiu požiūriu jaunosios kartos į sveiką gyvenimo būdą, pavojus, kurie slypi tada, kai imi piktnaudžiauti alkoholiu ar kitomis medžiagomis“, – akcentavo ji.
Anot politikės, dalies alkoholio draudimų atšaukimas nėra „fundamentali problema“, tačiau tai galėtų būti geras darbas ateinančios sesijos metu.
„Pozityvesnis požiūris ir sveikesnis gyvenimo būdas galbūt yra priežastis neriboti to, ko nebūtina riboti. Bet sutikčiau su tuo, kad tai nėra fundamentali didžiulė problema, kurios neišsprendę, nepadarysime svarbių darbų Lietuvai, bet kaip vienas iš smulkių ir dar įmanomų darbų, galėtų būti geras“, – sakė Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija šiemet registravo Alkoholio kontrolės įstatymo projektą, kurio tikslas yra patikslinti licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais rūšis ir leisti verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 proc. parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose.
Taip pat numatyta galimybė vykdyti degustacijas gamybinėse patalpose, leisti prekybą parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra iki 15 proc., išplėsti reklamos išimtis, atlikti techninius pakeitimus.
Viliasi, kad Lietuvos verslas ir žmonės aktyviai rinksis nepirkti „Vičiūnų” produkcijos
Atsinaujinus diskusijoms dėl „Vičiūnų grupės“ tęsiamos veiklos Rusijoje, Seimo pirmininkė tikisi, kad bendrovės įtraukimas į tarptautinį karo rėmėjų sąrašą paskatins tiek verslą, tiek piliečius nepirkti jos produkcijos. Jos manymu, Lietuvos visuomenė yra pakankamai subrendusi, kad pati aktyviai priimtų sprendimus neremti taip veikiančių verslų.
„Manau, kad verslas ir kiekvienas žmogus, einantis apsipirkti pas prekiaujančius šiomis prekėmis, gali priimti sprendimus ir nesirinkti šios produkcijos. Bent viliuosi, kad pasirinksime naudoti tuos įrankius, kuriuos kiekvienas turime savo arsenale, ir neremsime tų, kurie įtraukti į Ukrainos juoduosius sąrašus“, – trečiadienį „Žinių radijui” teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Aš manau, kad dabar žmonės jautriau žiūri į dalykus nei anksčiau, ypač karo Ukrainoje akivaizdoje ir žinia paskatins kiekvieną iš mūsų aktyviau daryti pasirinkimus“, – pridūrė ji.
Seimo pirmininkė taip pat paminėjo, kad „Vičiūnų grupės” tolimesnė veikla Rusijoje sukuria dviprasmišką Lietuvos pozicijos dėl karo Ukrainoje įvaizdį, kas šaliai ir pačiai grupei „nedaro garbės”.
„Vieną vertus, mes skambame pasaulyje, kaip šalis kuri yra lyderė pagal paramą Ukrainoje. Tą rodo faktai ir skaičiai, kas yra labai gerai, nes mūsų veiksmai atspindi mūsų žodžius. Bet šioje vietoje susidaro priešingas įspūdis“, – komentavo ji.
Sausio 4 d. Ukrainos nacionalinės kovos su korupcija agentūra (NKKA) paskelbė, jog įtraukė „Vičiūnų grupę“ į tarptautinį karo rėmėjų sąrašą.
Po to, kai Rusija pradėjo plataus masto Ukrainos invaziją, 2022 m. kovo pradžioje Lietuvos įmonių grupės vadovas Šarūnas Matijošaitis pranešė, kad bendrovė iš Rusijos rinkos pasitrauks per 3–4 mėnesius. Tačiau paaiškėjo, kad „Vičiūnai“ veiklos Rusijoje nestabdo – bendrovė nėra pardavusi Kaliningrado srities mieste Sovietske veikiančios gamyklos, kuri toliau tęsia veiklą. Perrinktas Kauno miesto meras V. Matijošaitis yra ne kartą sakęs, jog bendrovė iš Rusijos rinkos palaipsniui traukiasi, ieško pirkėjo gamyklai.
