Vyriausybei patvirtinus biudžetą su 2,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitu, Seimo pirmininkė pažymi, jog šis rodiklis – labai arti leistinos, 3 proc. Mastrichto kriterijų ribos.
„Seime visada atsiranda daug pasiūlymų, manau, kad jų bus ir dabar. Čia labai paprastas dalykas – yra Mastrichto kriterijus, prie kurio esame labai priartėję. Ir erdvės pakeitimams, nenumatant srities, kur (išlaidos – ELTA) turėtų būti mažinamos, tikrai yra labai nedaug. Tas yra akivaizdu iš pateikto projekto“, – pirmadienį Seime žurnalistams, po koalicinės tarybos posėdžio sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Viliuosi, kad Seime visi kas siūlys papildomas išlaidas, numatys ir sritis, iš kurių jas reikėtų kompensuoti“, – teigė ji.
Koalicinė taryba pirmadienį, be kitų klausimų, aptarė kitų metų biudžeto projektą, kuris Seimui bus teikiamas antradienį.
V. Čmilytės-Nielsen teigimu, didžiausią dėmesį viešųjų finansų plano rengėjai skyrė švietimui ir krašto apsaugai, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimui didinti.
„Liūto dalis eina darbo užmokesčiui, jis didėja ne tik mokytojams, bet ir pareigūnams, kultūros darbuotojams, iš esmės tai eina per visas sritis. Tai labai matosi“, – sakė parlamento vadovė.
Valdančiosios Laisvės partijos pirmininkė narė Aušrinė Armonaitė žurnalistams teigė, jog parlamento „laisviečiai“ ketina teikti neformalaus ugdymo krepšelių vaikų būreliams ir švietimo finansavimu susijusius pasiūlymus.
„Dabar yra 15 eurų vaikui būreliams, Vilniuje — 20 eurų, nes miesto savivaldybė dar prisideda“, – kalbėjo A. Armonaitė.
„Matytume šitą kryptį. Dar pasiūlymo nesame registravę. Biudžetas bus pateiktas ir prasitęs tos diskusijos Seime“, – patikino ji.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Vyriausybė patvirtino 2024 m. valstybės biudžetą. Numatyta, kad kitų metų biudžeto pajamos sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su praėjusiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
