„Biudžetas šįkart yra labiausiai akcentuotas į pagalbą žmonėms, nukenčiantiems nuo energetikos kainų šoko, taip pat kainų šoką patiriantiems verslams, ir į tai, kad nebūtų naujų mokesčių bei būtų stiprinamas Lietuvos saugumas. Tai tie elementai yra prioritetiniai. Žinoma, atitinkamas finansavimas svarbiausioms institucijoms taip pat yra labai svarbus ir dėl to bus Seime apsispręsta“, – Eltai teigė Seimo pirmininkė.
Visgi, pripažįsta V. Čmilytė-Nielsen, tikimybė, kad 2023 m. biudžete būtų galima numatyti iki šiol nesuplanuotų išlaidų – nėra didelė.
„Bet galimybės yra apibrėžtos, pakankamai ribotos. Deficitas yra 4,9 procento ir ne kartą yra nuskambėjusi mintis ir finansų ministrės lūpomis, (...) kad 5 procentai yra ta riba, kurios mes neturėtume peržengti. Tai to ir turėtume laikytis ir tose ribose galima atlikti minimalias korekcijas, bet jos, žinoma, nebūtų esminės“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad Generalinė prokurorė N. Grunskienė Seimo posėdžio metu atkreipė dėmesį, kad dėl nepatrauklių darbo sąlygų prokuratūra susiduria su iššūkiu prisitraukti naujus darbuotojus. Ji atkreipia dėmesį, kad šiais metais nesusirinkus reikiamam norinčiųjų kandidatų skaičiui neįvyko egzaminas į prokurorus, o prokuratūroje dirbantis kolektyvas – sensta.
Pasak N. Grunskienės, šiuo metu prokuratūroje dirba 607 prokurorai. 2021 metais tarnybą paliko 22 prokurorai, per 2022 – jau 20 prokurorų. Pasak jos, šiais metais į darbą priimti tik 4 nauji prokurorai. Generalinė prokurorė atkreipia dėmesį, kad mažėjant prokurorų skaičiui 2021–2022 metais prokuratūra atsisakė 12 vadovų pareigybių.
N. Grunskienė atkreipia dėmesį, kad prokuratūra bandydama optimizuoti kaštus ir taupyti, negali užtikrinti prokurorams bei kitiems darbuotojams įprastų darbo sąlygų. Pasak jos, dėl lėšų trūkumo negali įrengti pakankamai darbo vietų darbui su slaptais tarnybos ir valstybės paslaptį sudarančiais dokumentais, neįmanoma ir periodiškai atnaujinti kompiuterinės ir kitos būtinos technikos, transporto.
