BFK posėdžio metu balsavo, ar pritarti asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui kitų metų biudžete Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirti 217 mln. eurų didesnę sumą negu šiuo metu yra numatyta, tačiau balsų dauguma buvo nuspręsta šį klausimą, kaip ir Europos reikalų bei Švietimo ir mokslo komitetų siūlymus perduoti svarstyti Vyriausybei. Toks pats sprendimas bendru nutarimu buvo priimtas ir dėl kitų parlamentarų bei institucijų ir parlamento komitetų pasiūlymų.
Komiteto nariai protokoliniame nutarime taip pat dėl KPPP didesnio finansavimo klausimo ragina Vyriausybę atsižvelgti į tai, kad ateinančiais metais planuojama surinkti daugiau mokesčių iš degalų akcizo ir kelių vinječių.
Daugiausiai lėšų siūloma moksliniams tyrimams, keliams, pedagogų algoms
Seimo narių bei institucijų siūlymų suma sudaro per 1,3 mlrd. eurų. Parlamento Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių grupė siūlo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloms 2024 metams numatyti papildomai 245 mln. eurų finansavimą – tai vienas daugiausiai lėšų reikalaujančių pasiūlymų.
Kaip jau buvo minėta, asociacija „Lietuvos keliai“ siūlo kitų metų biudžete KPPP skirti 217 mln. eurų didesnę sumą negu šiuo metu yra numatyta.
Galiausiai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga siūlo numatyti papildomų lėšų mokytojų, mokslo ir studijų darbuotojų darbo užmokesčiui didinti nuo 2024-01-01 – 15 proc., o nuo 2024-09-01 – dar 15 proc. Siūlomas lėšų šaltinis – dėl nenumatytų aplinkybių (nutrauktų paslaugų sutarčių ir kt.) nepanaudoti asignavimai arba skolintos lėšos. Šiam pasiūlymui įgyvendinti reiktų 107 mln. eurų.
ELTA primena, kad Vyriausybės pateiktame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, jog valstybės pajamos kitais metais sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad ES šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Koalicijos partneriai „laisviečiai“ kelia klausimus dėl neformalaus ugdymo krepšeliui vaikų būreliams ir didesnio finansavimo švietimo sričiai. Tuo metu opozicijos atstovai yra nepatenkinti, jų teigimu, pernelyg menku numatytu finansavimu kelių infrastruktūrai.
Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitais metais numatoma skirti 387 mln. eurų, tuo metu Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymui kitų metų biudžete planuojami 715,3 mln. eurų.
