Vienu šūviu – du zuikiai
Kiekvienam iš tėvų – po 5 proc. – tiek kiekvienas dirbantis ir pilnametis vaikas turėtų prisidėti prie savo tėvų pensijos, jei Seimas pritartų tokiam įstatymo projektui.
Išmoka būtų skaičiuojama nuo visų pilnamečio vaiko gaunamų apmokestinamų pajamų, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, socialines ar kitas pašalpas.
Aiškinamajame įstatymo rašte tikinama, kad LR Civiliniame kodekse yra įtvirtinta tėvų ir vaikų tarpusavio išlaikymo pareiga, tačiau pasigendama daugiau dėmesio vaikų pareigoms.
Kaip tiksliai atrodytų tokia tvarka, kas būtų atsakingas už pinigų perlaidas, nepaaiškinama. Ne visus atsakymus kol kas dar turi ir pats įstatymo pataisą pasiūlęs V. Valkiūnas. Jis tikino, kad tai būtų galima išsiaiškinti diskusijų metų, tačiau bendrai projektą vadino tikru proveržiu Lietuvai.
„Šiuo klausimu būtų sprendžiamos tiek mažos žmonių pensijos, tiek tai, kad vaikai neprižiūri savo tėvų“ – sakė jis.
Politikas aiškino, kad kol kas tiksliau, kiek didėtų pensijos, neskaičiavo, tačiau kuo atlyginimai didesni, tuo didesnis būtų ir prisidėjimas, kuris kiekvienam iš tėvų būtų po 5 proc.
„Padalinau taip, kad jei kas būtų išsiskyrę, vis tiek gautų po 5 proc., o jei bendrai – 10 proc.“, – patikslino jis.
V. Valkiūno teigimu, kol kas Seimo nariai didelio palaikymo idėjai neišreiškė. Jis teigė, kad sulaukiama nemažai kritikos, tačiau nėra įsigilinama, kokią naudą tokie pokyčiai atneštų.
Kol kas, anot jo, Europoje nėra šalies, kuri būtų įsivedusi tokią tvarką, tačiau Seimo narys tikino, kad Lietuva turėtų būti pirmoji.
„Lietuvoje visi bijo būti pirmi. Jei kitur nėra, reiškia mes irgi negalime turėti“, – ironizavo Seimo narys.
Vadino neįmanomu
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkas, konservatorius Justas Džiugelis, komentuodamas siūlymą tikino, kad Seimo narys V. Valkiūnas visada pasižymėjo geru humoro jausmu.
„Manau, kad ir šios įstatymo pataisos – panašios. Tai niekaip nedera nei su atsakingo valdymo principu, nei su valstybės socialine kryptimi.
Manau įstatymas tikrai neįmanomas, o niekas ir negali įpareigoti daryti tokių dalykų. Ne įstatymais mes vaikus mokome mylėti ar gerbti savo tėvus“, – komentavo J. Džiugelis.
Bartkus: tai – judėjimas atgal
Ekonomistas Algirdas Bartkus taip pat tikino, kad, jo supratimu, tai būtų žingsnis atgal.
„Turime socialinį draudimą, kuris ir atsirado tam, kad vaikams nereikėtų išlaikyti savo tėvų“, – sakė ekonomistas.
Jis aiškino, kad dalis žmonių vaikų išvis neturi, tačiau išeis taip, kad tada jie bus finansiškai nuskriaudžiami.
„Jiems niekas nebus įpareigotas mokėti tuos priedus, o, kurie vaikų turi, jų vaikai jau bus įstatymiškai įpareigoti mokėti tėvams kažką vietoj to, kad tiesiog padėtų ar padovanotų. Manau, kad tai būtų ne vieną diskriminacinę apraišką turinti įstatymo projekto pataisa“, – svarstė ekonomistas.
Taip pat, kaip tikino, tokia tvarka A. Bartkui labiau būtų panaši ne į judėjimą pirmyn, o priešingai – atgal.
„Aš nemanau, kad čia net yra pagrindo kažką rimtai apie tai svarstyti“, – sakė jis bei dar kartą pridūrė, kad pensininkais Lietuvoje turėtų pasirūpinti socialinė sistema.
„Tai turi būti susiję su tavo įnašais į socialinę sistemą, kokias algas gavai, kiek įnešei ir panašiai“, – sakė A. Bartkus.
