Diskusijoje savo išvadas pateikė Seimo komitetai bei parlamentarai individualiai.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė tikino, kad kitų metų biudžeto projektas yra parengtas atsakingai, siekiant užtikrinti žmonių pajamų augimą, šalies saugumo stiprinimą bei investicijas Lietuvos ateičiai.
„Kitų metų projekte suplanuoti finansiniai rodikliai darys teigiamą įtaką gyventojų finansiniam atsparumui padidinant jų pajamas, didės nepamokestinamasis pajamų dydis, darbo užmokestis ir socialinės išmokos“, – Seimo plenarinių posėdžių salėje teigė M. Lingė.
„Atkreiptinas dėmesys, kad kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos“, – pažymėjo jis.
M. Lingė tvirtino, kad komitetų bei parlamentarų siūlymai biudžetui buvo netinkami, nes nebuvo įvardinti tinkami finansavimo šaltiniai ir galimas išlaidų mažinimas.
„Atsižvelgiant į tai, kad biudžeto projekte suplanuotos visos numatomos gauti pajamos, komitetų bei Seimo narių siūlomų finansavimo šaltinių, tokių kaip numatomos papildomai gauti pajamos, nesiūlant sumažinti konkrečias išlaidas ar jas perskirstyti tarp asignavimų valdytojų, yra netinkami ir ženkliai blogintų 2024 m. valdžios sektoriaus balanso rodiklį“, – sakė BFK pirmininkas.
„Netinkamas nurodytas šaltinis tapo pagrindine Biudžeto ir finansų komiteto nepritarimo siūlymams priežastimi“, – aiškino jis.
BFK priėmė sprendimą pasiūlyti Vyriausybei įvertinti Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko išvadose pateiktas pastabas, pritarti Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui bei atsižvelgti į siūlymus, kuriems komitetas nepritarė.
„Atsižvelgiant į Seimo komitetų ir parlamentarų prioritetinius pasiūlymus siūlome Vyriausybėje įvertinti galimybę skirti papildomas lėšas Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti ir neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui padidinti. Taip pat pasiūlyti apsvarstyti Seimo komitetų ir parlamentarų pasiūlymus, kuriems komitetas nepritarė“, – BFK išvadą pristatė konservatorius.
Biudžetui komitetai pritarė, tačiau ragino Vyriausybę atsižvelgti į siūlymus
2024 m. biudžeto projektą taip pat palaikė visi 15 parlamento komitetų, tačiau ragino Vyriausybę atsižvelgti į jų siūlymus.
Vis tik Audito komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė tvirtino, kad komitetas ragina Valstybės kontrolei skirti didesnes lėšas.
„Audito komitetas (...) bendru sutarimu įvertino, kad 2024 m. Valstybės kontrolei numatyti asignavimai, kurie yra 10,2 mln. eurų neatitinka institucijos poreikių, jog būtų užtikrinta jos veikla. Papildomų lėšų poreikis yra 406 tūkst. eurų“, – sakė R. Budbergytė.
Papildomų lėšų poreikį išreiškė ir Kultūros, Sveikatos reikalų komitetai. Vis tik Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas džiaugėsi, kad Vyriausybė yra linkusi atsižvelgti į jo siūlymus.
„Džiaugiamės pirmadienį vykusio neformalaus Vyriausybės susitikimo sprendimais padėti dar labiau Migracijos departamentui, kuris yra priešakinėse linijose. Džiaugiuosi, kad buvome išgirsti“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
Opozicija biudžetą vadino rinkiminiu, valdantieji – atsakingu fiskalinės drausmės požiūriu
Parlamento Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius tikino, kad kitų metų biudžeto projektą galima pavadinti rinkiminiu, o dėl priimtų sprendimų kils problemų 2025 ir 2026 metais.
„Šį biudžeto įstatymo projektą pavadinčiau rinkiminiu projektu, taip vadina ir dalis ekonomistų, kurie yra susipažinę su projektu. Toks vertinimas kyla dėl to, kad fiskalinis deficitas planuojamas 3 proc. nuo BVP, tai reiškia, kad 2025 ir 2026 metais turėsime labai blogą situaciją“, – tvirtino A. Butkevičius.
„Mokesčių reforma neįgyvendinta, o visi socialiniai įsipareigojimai, kurie buvo didinami kiekvienais metais, jie pastoviai augo. 2025 ir 2026 metais susidursime su atveju, kai turėsime ir daugiau skolintis, ir didinti fiskalinį deficitą bei valstybės skolą“, – dėstė jis.
Ekspremjerui pritarė ir „darbietis“ Vytautas Gapšys, akcentavęs, kad biudžeto svarstymo metu koncentruojamasi buvo į „paklodės tampymą“.
„Tai yra paskutinis šios Vyriausybės biudžetas, kuriam įtaką daro ši Vyriausybė – prisiima įsipareigojimus, numato išlaidas ir bus atsakinga už biudžeto vykdymą. Kai turi paskutinį Vyriausybės biudžetą, turi lūkestį, kad tai bus pats geriausias, brandžiausias projektas, (...) deja lūkestis ir lieka lūkesčiu, nes biudžetas tapo paklodės tampymu, lėkščių daužymu“, – tikino V. Gapšys.
Vis tik Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, kad biudžetas yra gausus ir Vyriausybė stengiasi atsižvelgti į kelių bei švietimo sektorių problemas.
„Biudžetas, kuris 2024 metams yra pateiktas yra gana gausus. 2 mlrd. eurų papildomų pajamų papildo Lietuvos biudžetą, natūralu, kad ir išlaidos gana ženkliai didėja tiek švietimui, tiek kitoms reikmėms“, – sakė V. Mitalas.
Galiausiai parlamento Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas išskyrė, kad biudžeto projektas yra atsakingas fiskalinės drausmės požiūriu.
„Manau, kad brėžiama aiški kryptis – atsakingas biudžetas fiskalinės drausmės požiūriu. Taip, turėjome porą metų galimybę laisviau elgtis, šiandien to sau nebegalime leisti ir sugebame apsibrėžti fiskalinės drausmės ribose“, – teigė E. Gentvilas.
Skaistė: keliams valstybės biudžete numatyta skirti 872 mln. eurų
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad trečiadienį Vyriausybei patikslinus kitų metų valstybės biudžeto projektą, deficitas sieks 3 proc., o keliams bus skirta 872 mln. eurų – 157 mln. eurų daugiau, negu buvo pirminiame projekte.
„Preliminariai galiu pasakyti, kad siūloma atsižvelgti į papildomą finansavimą keliams, numatant ES struktūrinių fondų paramos didesnę dalį bei valstybės biudžeto pajamų, taip pat įvairių komitetų pasiūlymus. Bendroje sumoje visi pasiūlymai turi susivesti į tai, kad būtų laikomasi fiskalinės drausmės. Su atnaujintu biudžetu deficitas taps 3 proc. “, – antradienį Seime žurnalistams teigė G. Skaistė.
„Preliminariai siūloma 40 mln. eurų numatyti valstybės biudžeto lėšų bei 117 mln. eurų ES struktūrinių fondų paramos. Bendroje sumoje keliams bus skiriama 872 mln. eurų. (...) Manau, kad tokios lėšos leis padaryti reikšmingus žingsnius įgyvendinant Vilnius–Utena kelio projektą, tiek reikšmingai pasistumiant su „Via Baltica“ projekto įgyvendinimui“, – tvirtino ji.
Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį žurnalistams sakė, kad Vyriausybė trečiadienį ketina pakoreguoti 2024 m. projektą ir jame numatyti didesnį finansavimą keliams. Jį patobulinus, ministrės pirmininkės teigimu, biudžeto deficitas šoktels iki leistinos ribos – 3 proc. nuo BVP.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad ES šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Biudžeto projektas Seimui pateiktas spalio 10 d., parlamentarų bei institucijų siūlymų suma sudaro per 1,3 mlrd. eurų, didžiausias sumas siūlant skirti kelių infrastruktūrai.
Delfi primena, kad valstybės biudžeto projekte numatyta daugiau nei 17 mlrd. eurų pajamų, palyginti su šiems metams patvirtintu biudžetu pajamos auga 9,4 proc. arba 1,46 mlrd. eurų. Numatyta per 20,5 mlrd. eurų išlaidų – jos auga 7,9 proc. arba 1,49 mlrd. eurų. Didžiausia išlaidų dalis skirta socialinei apsaugai – daugiau nei 10 mlrd. eurų.
Valdžios sektoriaus deficitas 2024 metais sudarys -2,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP), iš kurių -2,5 proc. – atskaičius laikinąsias priemones (pagalbą Ukrainai), o valdžios sektoriaus skola – 39,8 proc. BVP.
Pajamų šaltiniai 2024 metų valstybės biudžeto projekte:
Valstybės biudžeto išlaidose didžiausia dalis skirta socialinei apsaugai – daugiau nei 10 mlrd. eurų (papildomai 977 mln. eurų, palyginti su 2023 metais).
Sveikatos apsaugai atiteks 3 mlrd. 836 mln. eurų (papildomai 456 mln. eurų), švietimui – 3 mlrd. 842 mln. eurų (papildomai 540 mln. eurų), gynybai – 2 mlrd. 134 mln. eurų (papildomai 48 mln. eurų), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 932 mln. eurų (papildomai 76 mln. eurų daugiau), poilsio, kultūros ir religijos sritims – 823 mln. eurų (papildomai 83 mln. eurų daugiau).
Būstui ir komunaliniam ūkiui – 577 mln. eurų (papildomai 147 mln. eurų), aplinkos apsaugai 403 mln. eurų (papildomai 16 mln. eurų), bendrosioms valstybės paslaugoms – 2 mlrd. 399 mln. eurų (papildomai 18 mln. eurų).
Taip pat auga ir savivaldybių pajamos – jos viršys 5,8 mlrd. eurų (lyginant su 2023 m. auga 811,1 mln. eurų arba 16,2 proc.).
Valstybės biudžeto projekte prioritetu išskiriamas politinių partijų bendrai pasirašytas susitarimo dėl švietimo įgyvendinimas: finansavimas švietimui didinamas 14 proc., tam papildomai skiriant per 387 mln. eurų.
2024 metų biudžeto projekte žmonių pajamų didinimui numatoma daugiau nei 1,7 mlrd. eurų. Iš šios sumos per 1 mlrd. eurų bus skirta dirbančiųjų pajamų didinimui.
Kartu daugiau kaip 688 mln. eurų numatyti kultūros ir meno įstaigų darbuotojų savivaldybių ugniagesių, medikų, prokurorų, statutinių pareigūnų, socialinės apsaugos ir darbo, teisėjų, kitų pareigūnų atlyginimams didinti.
Valstybės biudžeto asignavimai:
Valstybės biudžeto projekte socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti numatyti per 211 mln. eurų.
Senatvės pensijoms numatyta papildomai 519 mln. eurų.
Kitais metais nenumatytos kompensacijos gyventojams nei už elektrą, nei dujas.
Finansavimas Krašto apsaugos ministerijai ateinančiais metais viršys 2 mlrd. eurų, sudarydamas 2,71 proc. nuo Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP).
2024 metais Lietuva planuoja investuoti 3,2 mlrd. eurų, iš kurių didžiausia lėšų dalis – per milijardą eurų – bus skirta žaliajai transformacijai.
Savivaldybių biudžeto pajamos šiemet sieks 5 mlrd. 830,6 mln. eurų, išlaidos – 5 mlrd. 934,2 mln. eurų, augimas, atitinkamai, siekia 16,2 proc. (811,1 mln. eurų) ir 16 proc. (817,2 mln. eurų). Be to, savivaldybės galės skolintis papildomai iki 103,5 mln. eurų.
