„Aromatizuoti elektroninių cigarečių produktai yra skirti pripratinti nepilnamečius prie nikotino ir tai tapo didele problema Lietuvoje.
Rinkos apribojimas yra svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti, kad šiems produktams būtų sunkiau patekti į nepilnamečių rankas“, – teigia vienas projekto iniciatorių Mykolas Majauskas.
Vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas rodo, kad 2014 metais net 24 proc. 5-9 klasių mokiniai rūkė elektronines cigaretes, o 2018 metais jas rūkė net 38.5 proc. Tuo tarpu Europos pulmonologų nuomone, rūkant elektronines cigaretes nikotino dozė gaunama gerokai didesnė nei renkantis įprastas cigaretes.
„Šiuo metu jaunuoliai gali pasirinkti jiems patinkantį skonį, kaip pavyzdžiui kramtomos gumos, šokolado, sausainių, vaisių skonio garinamąjį tabaką. Nors gali atrodyti kaip nekaltas bandymas, jie sukelia lygiai tokią pačią priklausomybę, kaip ir įprastos cigaretės“, – pažymėjo Vytautas Kernagis.
Lietuva ne vienintelė susiduria su šia problema – įstatymas draudžiantis aromatizuotų garinamojo tabako skonius prieš kelis mėnesius įsigaliojo Estijoje, kurios sprendimą palaimino ir Europos Sąjunga priimdama jų notifakavimą.
Suomijoje toks pats draudimas galioja jau nuo 2016 metų. Panašaus sprendimo praeitą savaitę ėmėsi ir JAV, kur buvo užregistruotos 6 mirtys siejamos su garinamojo tabako produktais.
Seimo nariai pabrėžė, kad nors aromatizuotų skysčių draudimas yra svarbi priemonė, tačiau to nepakankama norint reikšmingai sumažinti nikotino produktų vartojimą nepilnamečių tarpe. Griežtesnis reguliavimas bei nuolatinis tėvų ir vaikų švietimas apie nikotino daromą žalą yra būtinos priemonės.
„Sekantis žingsnis – elektroninių cigarečių bei jų priedų licencijavimas, kuris bus analogiškas įprastų cigarečių licencijavimui – nebus leidžiama reklama, nebus galima rodyti kainos ir taip toliau. Taip pat pardavėjams nebus galima išvengti atsakomybės už nuotolinį produkcijos pardavinėjimą – prekybą internetu, kuomet nepilnamečiams suteikiama galimybė įsigyti minėtus produktus“, – pridūrė V. Kernagis.
Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Sveikatos reikalų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkričio 7 d.
