Liberalas Petras Auštrevičius skaičiuoja, kad vidutinį darbo užmokestį uždirbantieji per metus dėl nuo pensijų reformos pradžios sumažintų įmokų netenka apie 900 litų.
„Antros pakopos pensijų fondų turėtojai turėtų labai susirūpinti, vyksta jų lėšų nusavinimas. Panašu, kad ateityje jie bus apskritai pastatyti į tuščią kampą. Turime konstatuoti, kad šios valstybės pensijų mokėjimo pajėgumai tik mažės. Ir jeigu mes nedarome atitinkamų pensijų sistemos pataisymo, aš nematau jokio išsigelbėjimo“, - kalbėjo P. Auštrevičius.
Socialdemokratų frakcijos vardu kal bėjęs Algirdas Sysas ragino sunkmečiu visiškai stabdyti pervedimus. Anksčiau jis yra teigęs, kad sustabdyti pervedimai į valstybės biudžetą atneštų kasmet 384 mln. litų, o iš milijono registruotų privačių pensijų fondų dalyvių įmokų nemoka apie 300 tūkstančių, kurie veikiausiai yra bedarbiai arba emigravę.
„Noriu sugriauti vieną mitą, kurį čia skleidžia liberalai, kad tie, kurie siūlo sunaikinti įmokas, griauna pensijų reformą. Mes siūlome sunkiu laikmečiu kol kas nepervesti į pensijų fondus“, - iš tribūnos kalbėjo A. Sysas.
„Per aštuonerius metus pensijiniai fondai uždirbo šimtą milijonų litų, o savo valdymui išleido 400 mln. litų. Čia principinis klausimas, ar sunkmetį mes pervedama pinigus, nes to nori liberalai?“, - klausė A. Sysas.
„Mes turime siekti kompromiso tam, kad nuo naujų metų galėtume mokėti ne sumažintas, o padidintas pensijas. Tam reikia subalansuoti biudžetą, ne pasišnekėjimų, nusiplaunant nuo balsavimo, o realių sprendimų“, - replikavo konservatorius Rimantas Dagys.
„Apskritai reikia pasižiūrėti, iki kokio lygio veidmainystės reikia nusiristi (...) Aš čia galiu priminti dar kartą katiną Bazilijų ir lapę Alisą ir vargšą buratiną. Šiuo atveju buratinai yra tie, kurie naiviai tikisi, kad liberalai kažkiek padidinti jų ateities pensijas. O tarp liberalų yra du veikėjai – katinas Bazilijus ir lapė Alisa, kurie dalinasi einamuoju grobiu, kitaip sakant (...) visų mokėtojų sąskaita. Štai, ką reiškia kompromisinis balsavimas“, - kalbėjo socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, siūlydamas stabdyti pervedimus.
„Aš suprantu, kad nuovargis daro savo, bet kada svieto lygintojas V. Andriukaitis milijoną Lietuvos žmonių išvadino buratinais, aš laikau, kad tai yra pareiga dirbantiems žmonėms. Aš suprantu, kad nuovargis gali duoti daug ką ir įvairias vietas trinktelėti. Atleiskite gerbiamas Andriukaiti, jūs neturėtumėte pamiršti, kad jūs žarstote ne savo asmeninius pinigus, tai milijono žmonių sprendimai padėti savo senatvei kaupiami, jų uždirbti pinigai. Šiandien mes sprendžiame, kaip paginti šitų žmonių teisę į senatvę, kokia ji bebūtų“, - prieš pervedimų stabdymą kalbėjo liberalas Gintaras Steponavičius.
2004 m. startavusi Pensijų kaupimo sistema numatė, kad valstybė į pensijų fonduose esančias kaupiančiųjų sąskaitas perves po 5,5 proc. dirbančiojo pajamų. 2008 m. pabaigoje ruošiantis dideliam ūkio nuosmukiui buvo nuspręsta sumažinti įmokas nuo 5,5 iki 3 proc., vėliau jos buvo sumažintos iki 2 proc. tikintis, kad ekonomikai augant pervedimai bus grąžinti į buvusį lygį. Kitais metais pavedimai sieks 1,5 procento, 2013 metais – 2,5 proc. fondų dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Pensijų fondų valdytojų duomenis, per 2009-2011 metus dėl sumažintų įmokų būsimieji pensininkai prarado maždaug 1,5 mlrd. litų
