Tikslinti biudžetą prireikė įvertinus COVID-19 pandemijos padarinius – įgyvendinamoms priemonėms reikalingas papildomos lėšos. Tačiau ir auganti ekonomika į viršų pakoregavo planuojamas pajamas.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė paaiškino, kad per įvairius svarstymo etapus biudžetas pasipildė papildomais poreikiais dėl COVID-19 pandemijos valdymo – pandemija užsitęsė ilgiau ir su tuo susiję poreikiai buvo didesni nei prognozuota anksčiau. Taip pat į biudžetą įtrauktos šiemetinės investicijų plano „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) investicijos, socialiniai poreikiai, kurie buvo numatyti dar pernai gruodį, bet nebuvo priimti reikiami įstatymai.
Didžiausia papildoma eilutė – 254 mln. eurų sveikatos apsaugos sričiai: vakcinoms, medikų priedams, įrangai.
Socialinei apsaugai skirti papildomi 239 mln. eurų, jie keliaus prastovų subsidijoms, darbo paieškoms išmokoms, išmokoms savarankiškai dirbantiems, ligos išmokoms. 72 milijonus eurų kainuos kiti poreikiai, 37 mln. eurų – prisiimti įsipareigojimai, tokie kaip vienišų asmenų išmoka. NKL investicijos, įskaičiuotos į biudžetą, sudaro 149,3 mln. eurų.
Ministrė G. Skaistė anksčiau akcentavo pagrindinę žinią, kad biudžeto deficitas bus gerokai mažesnis.
Po balsavimo patikslintam biudžetui pritarė 75 Seimo nariai, prieš jį balsavo 2 parlamentarai, o susilaikė – 35. Patikslintą biudžetą dar turės pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.
Opozicija liejo priekaištus
Prieš balsavimą Seimo salėje kilo didelis triukšmas, skambėjo raginimai „Būk vyras“, „Nebūk minkštas“ ir panašūs.
„Akivaizdu kad yra daromas psichologinis spaudimas kai kuriems balsuojantiems Seimo nariams, siūlyčiau to vengti“, – pastebėjo posėdžiui pirmininkavęs Jurgis Razma.
Valstietis Valius Ąžuolas skundėsi, kad patikslintame biudžete neskirta pinigų švietimui, keliams, darželių plėtrai tuo metu Vyriausybė į rezervą pasideda 1 mlrd. eurų.
„Masiškai yra stabdomi ES projektai vien dėl to, kad savivaldybės neturi iš ko prisidėti“, – kalbėjo V. Ąžuolas.
Laima Nagienė vertino, kad pedagogai, ugniagesiai užmiršti, o savivaldybėms finansavimas nepakankamas, tačiau pripažino, kad socialiniams klausimams lėšų skirta daugiau. Nepaisant to, ji siūlė biudžetui nepritarti.
„Mes netraukiame marškinių kiekvienas vienmandatininkas į save, bet žiūrėjome visos valstybės mastu“, – teigė valstietė L. Nagienė.
Remigijus Žemaitaitis piktinosi, kad Vyriausybė lengva ranka skyrė PVM lengvatą, bet kitoms socialinėms grupėms finansavimas neskirtas
.„Vienas caras prieš 1,5 valandos pasakė, kad caras duoda, caras neduoda – negali būti šitaip elgiamasi. Tačiau lygiai tas pats caras prieš 1,5, kai buvo balsuojama dėl PVM lengvatos, lengva ranka 200 mln. atidavė barams restoranams, sporto klubams ir kitiems dalykams“, – rėžė premjerei R. Žemaitaitis.
Premjerė Ingrida Šimonytė kvietė įvertinti, kas būtų, jei projektas nebūtų priimtas ir minėjo, kad ne laikas kautis ideologiniais motyvais.
Ji vaizdžiai palygino: „Žinoma, kad galima šio įstatymo nepriimti ir to neturėti. Bet tą būtų galima įvertinti kaip vaiko posakį – mamos pykčiui nušalsiu sau ausis“.
„Laisvės“ frakcijos narys Vytautas Mitalas paaiškino, kad ekonominės krizės poveikis Lietuvai buvo vienas mažiausių Europoje.
„141 milijonų eurų savivaldybėms leis šiek tiek sumažinti COVID-19 laikotarpiu įvykusius biudžeto netekimus ar nenumatytas išlaidas“, – patikino parlamentaras.
Anot Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko, neramiu laikotarpiu biudžetas yra susijęs su saugumo stiprinimu: papildomai finansuojama sveikatos apsauga, socialinė apsauga, ir nacionalinių interesų apsauga.
„Mes visi puikiai žinome, jog šis biudžeto tikslinimas buvo suplanuotas dar praėjusiais metais, nes mes nežinojome, kiek tęsis pandemija, kiek pareikalaus lėšų, kiek reikės papildomų resursų“, – kalbėjo M. Majauskas.
Pagrindiniai rodikliai gerėja dėl augančios ekonomikos
Balandį teiktame 2021 metų valstybės biudžeto projekte dar buvo projektuotas 8,4 proc. bendrojo vidaus produkto dydžio deficitas. Dabar apibrėžta, kad deficitas sieks 6,9 proc. BVP.
Numatoma, kad biudžeto deficitas sieks 4,18 mlrd. eurų – tai būtų 412 mln. eurų mažiau nei planuota gruodį.
Valstybės biudžeto pajamos šiemet sieks 12,44 mlrd. eurų, t. y. 1,19 mlrd. eurų daugiau nei planuota gruodį priimtame įstatyme ir 613 mln. eurų daugiau nei prognozuota balandį.
Vyriausybei sumažintas ir limitas, kiek šiemet bus galima skolintis – limitas sudarys 3,27 mlrd. eurų, vietoje 4,028 mlrd. eurų.
Pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio planuojamos 382,4 mln. eurų didesnės, mat tikimasi didesnių vartojimo išlaidų, patikslintos prielaidos dėl atidėtų mokėjimų. Laukiant spartesnio darbo užmokesčio augimo, gyventojų pajamų mokesčio pajamos į valstybės ir savivaldybių biudžetus padidintos 232,2 mln. eurų.
Valstybės biudžeto asignavimai 2021 metais turėtų pasiekti 16,62 mlrd. eurų – 773,88 mln. eurų daugiau nei planuota gruodį ir 42 mln. eurų daugiau nei siūlyta balandį.
Seimui antradienį priima ir patobulintus „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus. Patikslintame „Sodros“ biudžete numatomos 5,33 mlrd. eurų pajamos, 5,09 mlrd. eurų išlaidos ir 245 mln. eurų rezultatas. Naujausiame PSDF biudžeto projekte siūloma 2,59 mlrd. eurų pajamų, 2,49 mlrd. eurų išlaidų.
Pageidavimai buvo atmesti: prašė papildomų lėšų ugniagesiams, žvyrkeliams
Seimo nariai į tikslinamą biudžetą siūlė įtraukti įvairių papildomų išlaidų.
Vytautas Bakas pristatė, kad 52 Seimo nariai pateikė pataisą dėl teisingo atlyginimo ugniagesiams už atliktą darbą, tačiau nuo šių metų vasario tai nebuvo daroma. Buvo siūloma ugniagesiams papildomai skirti 620 tūkst. eurų.
„Manome, kad tokia situacija yra neteisinga, iš tiesų demotyvuoja žmones ir kuria neteisingumo jausmą. Man labai gaila, kad Vyriausybė neatsižvelgė, nes 620 tūkst. eurų nėra didelė suma“, – kalbėjo V. Bakas.
G. Skaistė paaiškino, kad Vyriausybė nutarimu jau papildomai iš rezervo skyrė 380,5 tūkst. eurų priemokoms už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, ir tai iš dalies atliepia parlamentarų pasiūlymą: „Todėl šiam jūsų pasiūlymui siūlome nepritarti“.
Balsuojant dėl ugniagesių, Seime už balsavo 54 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė – 17, pasiūlymui nepritarta, kadangi reikėjo 71 balso pasiūlymui, kuriam nepritarė Vyriausybė.
Tačiau Seime buvo iš dalies pritarta papildomus savivaldybių atliekamai priešgaisrinei funkcijai vykdyti – skirta 2,9 mln. eurų.
Vyriausybei dalinai pritarus, 1 mln. skirtas valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagogų išeitinėms išmokoms mokėti, atitinkama suma sumažinta pandemijos padariniams šalinti numatytas lėšas rezerve.
Papildomi 172 tūkst. eurų skirti teismams, kuriuose nagrinėjamos su užsieniečių teisine padėtimi susijusios bylos.
Palaikymo nesulaukė kiti parlamentarų siūlymai, pvz., skirti 20 mln. eurų lėšų žvyrkeliams asfaltuoti, skirti 20 mln. eurų turizmo sektoriaus priemonėms, skirti 17 mln. eurų daugiabučių renovavimui, 23 mln. eurų – mokytojų atlyginimams, skirti pinigų Kretingos grafų Tiškevičių rūmams ar kitiems projektams.
Dauguma valdančiosios daugumos atstovų, vertinant Seimo narių pageidavimus, apskritai balsavimuose nedalyvavo.
