Už įstatymo pataisas balsavo 70, prieš 6, susilaikė 26 Seimo nariai. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu įstatymo projektą patvirtintas Ekonomikos komitetas, pataisos į parlamento posėdžių salę grįš rudens sesijos metu.
Viena iš įstatymo iniciatorių, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtino, kad įstatymo projektas reikalingas tiek Lietuvos ekonomikai, tiek aplinkosaugai.
„Maisto sektorius yra vienas iš esminių, tačiau tuo pat metu ir gana taršus. Lietuvis kiekvienas išmetame, išvaistome 141 kilogramą maisto per metus, kai tuo tarpu ES vidurkis – 131 kilogramas, irgi gana daug. Tai išsivysčiusių šalių problema", – Seimo plenarinių posėdžių salėje teigė A. Armonaitė.
Iniciatoriai tvirtina, kad priėmus įstatymo pakeitimus, bus leidžiama vartotojams įsigyti ir vartoti saugių produktų ilgiau, taip mažinant mažmeninėje prekyboje susidarančių maisto atliekų kiekį.
Taip pat, bus didinamas vartotojų sąmoningumas, tai yra, vartotojai bus skatinami vartoti saugų ir kokybišką maistą, paženklintą „Geriausias iki...“, nepaisant to, kad jo tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, taip keičiant neigiamas socialines normas šio maisto atžvilgiu ir skatinant domėjimąsi maisto ženklinimo žymų „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“ skirtumais.
Numatoma, kad Maisto įstatymo projektu siūlomo pakeitimo galima ekonominė nauda siektų 147,6 mln. eurų per metus.
Priėmus įstatymą, jis įsigaliotų 2023 m. lapkričio 1 d.
Tomilinas: makaronais skurstančiųjų nepamaitinsim, kol dideliais kiekiais utilizuojame pieną ir mėsą
Seimo narys Tomas Tomilinas, iš esmės pritardamas Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės inicijuotoms pataisoms, pranešime atkreipia dėmesį, kad maisto švaistymo problemą Lietuvoje reikia spręsti ne tik parduodant pasibaigusio galiojimo makaronus, bet ir gelbstint didžiuliais kiekiais utilizuojamą ir vartoti tinkamą pieną, sūrį, mėsą.
Kaip rašoma pranešime, Seimas anksčiau po pateikimo pritarė T. Tomilino inicijuotai Maisto įstatymo pataisai. Ji numato, kad visiems prekybininkams, kurių prekybos plotai didesni nei 400 m2, draudžiama išmesti vartoti dar tinkamą maistą, prieš tai nepasiūlius neatlygintinai jį perduoti labdaros ir (ar) paramos gavėjams.
Anot Seimo nario T. Tomilino: „šiuo metu Vyriausybė svarsto mano ir kolegų iš Aplinkos komiteto inicijuotą projektą ir kartu su rinkos dalyviais ieško geriausio sprendimo, kaip būtų galima „išgelbėti“ pieną, sūrį, dešrą, t. y. tuos projektus, kurie yra dažniausiai utilizuojami ir kurių negalima parduoti pasibaigus jų galiojimui. Problema ta, kad nemažai prekybos centrų vis dar renkasi utilizavimą, nors skurstančių žmonių poreikiai auga ir labdaros organizacijos prašo paaukoti daugiau maisto.“
Tokia praktika, paremta Prancūzijos, Čekijos, Slovakijos patirtimi, leidžia ne tik sumažinti išmetamo maisto kiekius, bet ir prisideda prie kokybiškesnės sunkiau besiverčiančių gyventojų mitybos. Lietuvoje per metus sunaikinama iki 400 tūkst. tonų vartoti tinkamo maisto.
