Be to, anot jo, pagal šiuo metu galiojantį ūkio ministro įsakymą, verslininkas, pardavęs nekokybišką produktą gali vartotojui pasiūlyti keturis kompensavimo variantus.
„Mes nenorime, kad konfliktas tarp vartotojo ir ūkio subjekto būtų piktybinis, kad jį teisme spręstų, kategoriškai taikytų ekonomines sankcijas“, – sakė jis.
Tačiau nevyriausybininkai priimtą įstatymą laiko apsunkinančiu vartotojams savo teisių gynimą.
Kaip DELFI sakė Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė, įstatyme „subiurokratinamas“ neteisminis ginčų tarp vartotojo ir pardavėjo sprendimas.
Šiuo metu vartotojas nusipirkęs, pavyzdžiui, batus už 100 Lt ir nepatenkintas preke gali kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, kuri išnagrinėjusi skundą pateikia savo rekomendacinio pobūdžio išvadą. Jei vartotojas ja nepatenkintas ar pardavėjas netenkina inspekcijos reikalavimų, vartotojas gali kreiptis į teismą.
Pagal naują įstatymo redakciją vartotojas šiuo atveju galės kreiptis į Valstybinei vartotojų teisių gynimo tarnybą (VVTGT), kuri pateiktų taip pat rekomendacinę išvadą.
„Iš esmės verslininkas gali atsižvelgti, bet gali ir neatsižvelgti į šias išvadas, mums tada kyla klausimas, koks yra ne teisminio ginčų nagrinėjimo tikslas, ar tam, kad procedūras subiurokratinti, ar tam, kad padėti vartotojui spręsti problemas“, – sakė Lietuvos vartotojų instituto prezidentė.
Anot Z. Čeponytės, įstatymo trūkumas yra tai, kad jame nenumatyta galimybė vartotojų asociacijoms atstovauti vartotojui teisme.
Taip pat pastebima, kad kai kurios Europos Sąjungos direktyvos yra išskaidytos į kelis įstatymus, o tai apsunkina vartotojo teisių gynimą.
„Jei aš esu vartotojas, reikia tapti teisės specialistu, kad išsiaiškinčiau savo teises“, – sakė ji.
„Įstatymas nieko gero vartotojams neduos“, – priduria pašnekovė.
Nevyriausybininkai ragina suvienodinti ne teisminių ginčų sprendimo procedūras, nes „yra begalės valstybės institucijų, kurios gina vartotojus ir kiekvienas vis kitu aspektu“.
Taip pat siūloma visas procedūras supaprastinti ir padaryti jas aiškesnes vartotojams.
Seimo nariai nepritarė parlamentaro Jurgio Razmos siūlymui Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą (NVTAT) padaryti pavaldžią ne Teisingumo ministerijai, o Vyriausybei.
J. Razma savo siūlymą argumentavo tuo, kad tai NVTAT padarytų stipresne ir savarankiškesne organizacija.
Šis įstatymas įsigalios nuo kovo.
