Projektą po pateikimo palaikė 73 Seimo nariai, 20 buvo prieš, 30 parlamentarų susilaikė. Įveikusios svarstymus parlamentinėse komitetuose, įstatymo pataisos į plenarinių posėdžių salę sugrįš rudens sesijoje.
Siūlomos Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisos numato, kad tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, negali viršyti 150 tūkstančių eurų per metus.
Taip pat siūloma nustatyti, kad ši suma negalėtų būti didinama „per vienus kalendorinius metus, einančius prieš paraiškų teikimo metus už žemės ūkio veiklą faktiškai darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių sumą.“
Projektą pristačiusio M. Majausko vertinimu, šiuo metu pastebimos neigiamos tendencijos, situacija darosi netgi grėsminga, nes metai iš metų stambūs ūkiai tik stambėja, o smulkūs ūkininkai, anot jo, yra skriaudžiami. Politikas siūlė pagalvoti, kaip yra sunku ūkininkauti smulkiam jaunam ūkininkui.
Pasak jo, įstatymo pataisas parėmė skirtingų frakcijų ir skirtingų partijų atstovai, ir tai yra teisingumo klausimas.
„Tai nėra piniginis klausimas, tai yra elementaraus teisingumo reikalas, kurį mes, kaip Seimas, turime išspręsti“, – Seime sakė M. Majauskas.
Įstatymo pataisomis, anot jo, siekiama užtikrinti, kad ES parama būtų skirstoma teisingiau ir sąžiningiau.
Seimo narei Ritai Tamašunienei pastebėjus, kad šiuo projektu siekiama atimti tiesiogines išmokas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio, M. Majauskas tai paneigė.
Seimo narys „valstietis“ Kęstutis Mažeika irgi mano, kad siūlomas projektas skirtas vienam žmogui.
„Dėl R. Karbauskio siūlau nesusireikšminti. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai yra ES paramos skirstymo teisingumo klausimas“, – tvirtino M. Majauskas.
Pasak jo, Seimas turėtų paprašyti Vyriausybės išvados, ir bus rastas išmintingas sprendimas, kad ES parama būtų paskirstyta sąžiningai.
Tai, kad reikėtų Vyriausybės išvados dėl siūlomo teisinio reguliavimo, tvirtino ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius. Jo nuomone, siūlomas projektas reikalauja platesnio požiūrio, pvz., yra kai kurių parlamentarų pasiūlymų, kurie skatintų gaminančius ūkius, tuos, kurie plėtoja gyvulininkystę.
Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas mano, kad Seimo balsavimas šiuo klausimu yra pasirinkimas, ar Seimas eina su stambiais žemvaldžiais, ar su smulkiais ūkininkais.
„Seimas turi apsispręsti, kurio pusėje yra, ar stambių žemvaldžių, ar visgi smulkių, vidutinių, ekologinių ūkių, kurie gali augti, klestėti, bet jiems stinga dėmesio ir paramos“, – sakė A. Vyšniauskas, pakvietęs paremti smulkiuosius ūkininkus.
Siūloma, kad Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisos, kurias savo parašais parėmė per 30 įvairių frakcijų atstovų, įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.
