Ar smulkiosios monetos išties reikalingos, diskusijų būta jau seniai. Lietuvos banko atstovai jau anksčiau yra teigę, kad grynųjų pinigų statistika rodo, kad 70 proc. į apyvartą išleistų 1–2 euro centų monetų negrįžta į Lietuvos banką.
Įstatymo projekte siūlyta pamažu atsisakyti šių monetų, mat kai atsiskaitoma grynaisiais, galutinė pirkinių krepšelio suma būtų apvalinama iki artimiausio 5 euro centų kartotinio.
Tai reiškia, kad bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 1 arba 2 euro centais, būtų apvalinama į mažesnę pusę iki 0, o ta, kuri baigiasi 3 arba 4 euro centais, apvalinama į didesnę pusę iki 5.
Taip pat tada, kai bendra mokėtina suma baigiasi 6 arba 7 euro centais, ji būtų apvalinama į mažesnę pusę iki 5, o kai 8 arba 9 euro centais, apvalinama į didesnę pusę iki 10.
Kėlė klausimus dėl kainų didėjimo
Antradienį Seime parlamentarai dėl šio įstatymo pateikė nemažai klausimų.
„Nors svarstymo stadija ir nesuteikia galimybės klausti, klausimai nedingsta. Jų daug, bet, deja, jie tampa retoriniais.
Noriu kreiptis į Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininką ir paklausti: negi jūs galvojate, kad verslas tokio įstatymo nepanaudos savo tikslams? Nes, atkreipsiu dėmesį, projekte nėra jokių saugiklių, kurie prekybininkus ribotų pasinaudoti paliktomis įstatymo spragomis ir pelnytis iš pirkėjų jų sąskaita“, – klausė Seimo narys Aidas Gedvilas.
Jis kalbėjo, kad gali atsirasti ir tokių žmonių, nesekančių naujienų, kurie ateis į parduotuvę ir pasiėmę fiksuotą pinigų sumą kasoje sužinos, kad kaina suapvalinta į didžiąją pusę.
„Ar nebus pažeidžiamas lygiateisiškumo principas?“, – sakė jis ir tikino, kad tai – ne loterija, kuri pusė „išloš“.
„Pats įstatymas nėra blogas, bet reikia sudėlioti įstatymo raidę, kad nekiltų dviprasmiškų situacijų“, – aiškino Seimo narys.
Valius Ąžuolas tikino, kad jam šis įstatymas primena euro įvedimą, kuomet buvo teigiama, kad kainos, jį įvedus, nekils.
„Dabar pasakymas, kad kainos nekils, primena gražų melą.
Paprastas pavyzdys, nueinate į parduotuvę, perkate maišelį už 1 centą, bet kaip bus apvalinama? Juk nulis nebus“, – svarstė jis ir tikino, kad tada teks mokėti 5 centus.
„Pagrindinis motyvas, kad LB nebenori kaldinti 1 ir 2 centų, puikus motyvas“, – ironizavo V. Ąžuolas.
Nauda abipusė
BFK pirmininkas Mindaugas Lingė tikino, kad pats svarbiausias dalykas – kuo didesnis aiškumas, kaip veiks reguliavimas, kad spekuliacijų ir žmonių bauginimų būtų mažiau.
„Nauda apvalinimo yra abipusė, nereikia nuogąstauti, kad bus tik prekybininkų naudai. Jis vyks ir pirkėjo naudai, priklausomai nuo krepšelio sumos. <...>
Tam tikros ES šalys jau taiko šį metodą ir praktikoje įsitikinta, kad apvalinimo efektas yra neutralus“, – sakė jis.
Taip pat M. Lingė pažymėjo, kad kaip atsiskaitymo priemonė smulkieji centai išliks ir gyventojai galės jais atsiskaityti.
Įstatymo projekte numatyta, kad toks apvalinimas nebūtų taikomas, kai atsiskaitymų negrynaisiais pinigais, pensijoms ir kitoms socialinės apsaugos išmokoms, keičiant valiutą ar pinigų perlaidų grynaisiais pinigais sumoms.
Numatyta, kad Seimui dar kartą balsuojant ir pritarus šiam įstatymo projektui jis įsigaliotų 2025 m. gegužės 1 d.
