"Už" veto atmetimą balsavo 79 iš užsiregistravusių 84 parlamentarų. Šiam sprendimui priimti prireikė trijų balsavimų, nes per pirmuosius du pritrūko balų paprieštarauti V. Adamkaus valiai.
Tačiau galiausiai penkioms frakcijoms prašant, trečią kartą balsuojant daugiau nei pusė Seimo narių nusprendė, kad šis įstatymas reikalingas.
DELFI primena, kad liepos pradžioje Seimo priimtame įstatyme numatyta, kad minimalus darbo užmokestis, pensijos ir kitos socialinės išmokos turėtų būti automatiškai indeksuojami, kai infliacija per dvejus metus išaugs daugiau nei 3 proc. Vyriausybė parlamentui teiktame projekte buvo siūliusi 4 proc. ribą.
Seimo priimtame dokumente numatyta, kad pati Vyriausybė sprendžia, ar naudoti šį perskaičiavimą. Kartu patys parlamentarai jau tada pripažino, kad iškart po rinkimų teks jį taisyti.
Seimas pakeitė pačią indeksavimo sistemą. Parlamentarai nusprendė, kad minimalus atlygis ir kitos išmokos perskaičiuojamos remiantis tuo metu galiojančiu dydžiu, o ne prieš dvejus metus buvusiu, kaip siūlė Vyriausybė.
Šio įstatymo šalininkai tvirtina, kad jis padės sušvelninti kainų didėjimą gaunantiems mažiausias pajamas, tačiau priešininkai tvirtino, kad tai tėra saldainis ar „socialdemokratų rinkiminis triukas“, kuris nieko gero neduos.
Nieko gero neduos
Nors bet koks atlyginimo ir išmokų indeksavimas yra kritikuojamas tarptautinių institucijų, tačiau, pavyzdžiui, Latvijoje su infliacija siejamas ir darbo užmokestis, ir socialinės išmokos.
„Šiuo metu kaip iš gausybės rago į Seimą liejasi pasiūlymai, kaip tik toliau tęsti tą neatsakingą fiskalinę politiką ir didinti valstybės sektoriaus išlaidas, pavyzdžiui indeksuoti minimalų darbo užmokestį bei socialines išmokas ir toliau mažinti mokesčius. Tačiau, tokios politikos pasekmės bus tolesnis kainų augimas ir galimas atlyginimų – infliacijos spiralės įsisukimas, nes indeksacija pagal praėjusio laikotarpio infliaciją kaip tik prisideda prie būsimųjų laikotarpių kainų augimo. Taip, lyg ir gera įstatymo idėja – paremti skurdžiausius visuomenės sluoksnius – iš esmės gali būti sugriauta“, – DELFI sakė „Danske bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
Ji skaičiuoja, kad socialinių išmokų gavėjų ratas viršija 800 tūkst., socialinės išmokos 2007 m. sudarė apie 10 proc. BVP.
„Vyriausybė turėtų apsibrėžti, kokį visuomenės sluoksnį ji sugeba remti, o ne dalinti ir/ar didinti pašalpas visiems po truputį“, – tvirtino analitikė.
Lietuvos bankų asociacija, oficialiai išplatinusi savo nuomonę, peikė Seimo priimtą įstatymą, nes taip būtų įsukama kainų-darbo užmokesčio spiralė, „darbo užmokesčio didinimas neatsižvelgiant į ekonomines galimybes labai sumažins darbo rinkos lankstumą“, prisidėtų prie ekonomikos lėtėjimo, valdžios išlaidas kitąmet padidintų 750 mln. Lt.
