Seimas atmeta prezidento siūlymą dėl pinigų atsiėmimo iš pensijų fondų

Seimas nutarė nesiimti prezidento siūlymo leisti kaupiantiems pensiją antroje pakopoje išsiimti kartą gyvenime, nesulaukus pensijos, 25 proc. sukauptos sumos. Tačiau parlamentarai imasi liberalo Jono Varkalio siūlymo leisti iš sukaupto turto vieną kartą išsiimti 10 tūkst. eurų.

Po pateikimo prezidento siūlomam projektui iš 106 Seimo narių pritarė 49, prieš buvo 15, susilaikė 42 parlamentarai. Projektas grąžintas tobulinti iniciatoriams.

Parlamentaras Jonas Jarutis leido suprasti, kad mano balsavimą esant politizuotą.

„Kažkas sakė, kad čia ne politika, tik biznis. Visiškai akivaizdu, kad politika“, – teigė Seimo narys.

Seimo narys Linas Kukuraitis kreipėsi į socialdemokratus, sakydamas, kad jeigu šie būtų balsavę, įstatymas būtų praėjęs pateikimo stadiją.

„Noriu į socdemus kreiptis: socdemai, tiek daug kalbate apie pertvarką pensijų fonduose. Jūsų šešiais balsais, kurių čia nėra, būtų praėjęs projektas. Tai: darbais, o ne žodžiais“, – kalbėjo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas L. Kukuraitis.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos atstovas Gintautas Paluckas atsakė: „negaliu praleisti progos ir pasidžiaugti solidariu opozicijos indėliu į šiuos klausimus. Kai jūs, mielas kolega, pradėsite palaikyti mūsų projektus, gal bus ir nauda iš šito. Gal pasižiūrėkime kiekvienas į (save)“.

Prezidentūra siūlė nedelsti

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad būtina sudaryti geresnes galimybes ir sąlygas disponuoti sukaupta suma, tuo labiau, kad pensininkų skurdo lygis yra įsisenėjusi šalies problema.

„Gyventojai kategoriški antros pensijų pakopos atžvilgiu ir nori pokyčių. Žmonių nepasitenkinimą indikuoja ir reprezentatyvios gyventojų apklausos. Pensijų sistema susiduria su lūkesčių neatitikimo iššūkiais, privalome į tai reaguoti.

Einant toliau gali būti pražūtinga, ir problemos tik gilės. Prezidentas įsitikinęs, kad būtina tvarkyti antrąją pakopą“, – Seime kalbėjo Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė I. Segalovičienė.

Pasak jos, prezidentas Gitanas Nausėda siūlo tris esminius pakeitimus, jie susiję su jaunimo interesų apsauga, įtrauktųjų į pensijų kaupimą informuotumu ir didesne laisve pasitraukti iš kaupimo, ir su galmybe gauti vienkartinę išmoką iš sukauptų lėšų.

„Būtina sugrąžinti tikėjimą, kad tai jų lėšos, o ne užrakinti pinigai. EBPO vertinimu, galimybė atsiimti sukauptas sumas vienkartinėmis išmokomis (…) yra veiksnys, kuris skatina patrauklumą. Todėl įvertinęs užsienio praktikas, prezidentas siūlo suteikti žmonėms vieną kartą gauti per visą dalyvavimo kaupime laiką ne didesnę kaip 25 proc. sukaupto dydžio išmoką“, – sako patarėja.

Anot jos, „delsti nėra ko“.

„Nesivadovaukime baime, kad sužlugdysime sistemą. Prezidento manymu, turime galvoti apie žmones, o ne fondus“, – teigė I. Segalovičienė.

„Antroji pakopa – ne taupomoji kasa“

Seimo narė Monika Ošmianskienė sako, kad siūlymas leisti išsiimti dalį lėšų primena ne kaupimą, o „taupomąją kasą“. Anot jos, vertėtų ieškoti būdų kaip tik didinti įnašus į antrąją pakopą.

„Taupymui turime kitus instrumentus. Ar tikrai tikslinga leisti išsiiminėti? Ar neturėtume judėti priešinga kryptimi?“, – teiravosi Laisvės partijos frakcijos atstovė.

Prezidento patarėja mano, kad ateityje galima galvoti apie žingsnius, kurie didintų antrosios pakopos apimtį, bet dabar reikia ją „reabilituoti“.

„Kalbant apie išsiėmimą. Taip, tai yra pačiame Pensijų kaupimo įstatyme, kad tai yra žmogaus turtas. Tai žmogaus nuosavybė, todėl jis gali – ir būtent įstatymo leidėjo apsisprendimo klausimas, - kaip leidžia tuo turtu disponuoti“, – sako I. Segalovičienė.

Seimo narė, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė teiravosi, kodėl pasirinktas 25 proc. dydis.

I. Segalovičienė atsakė, jog taip pasirinkta dėl dviejų priežasčių: išanalizavus šalių praktiką matyti, kad taikomas būtent toks dydis. Antra, tai esąs efektyvus dydis, „apčiuopiamas“ žmogui, kai jam prireikia išsiimti pinigų, be to, 75 proc. lieka ir užtikrina kaupimo tvarumą.

„Esame įsitikinę, kad ketvirtadalis leistų žmonėms pagelbėti sau, kai yra krizinė situacija“, – teigia patarėja.

Ji pridūrė, kad išsiimamos dalies siūloma leisti neapmokestinti, tam teikiamas ir atitinkamas įstatymo projektas.

Seimo narys Aidas Gedvilas sako, kad leisti išsiimti dalį lėšų yra gerai, bet teiravosi, ar yra paskaičiuota antrosios pakopos nauda.

Prezidento patarėja teigia, kad antroji pakopa gali sugeneruoti iki trečdalio didesnę pensiją, tad reikia siekti, jog žmonės kauptų.

„Mūsų įsitikinimu, antroji pakopa, esant sąlygai, kad ji patraukli, žmonės motyvuoti, su jais elgiamasi sąžiningai, – gali pasitarnauti didesnei pakeitimo normai“, – teigia I. Segalovičienė, turėdama omenyje Lietuvoje vis dar mažą santykį tarp gaunamos pensijos ir iki tol gauto atlyginimo.

I. Segalovičienė: prezidentas tiki žmonių racionalumu

Konservatorius Edmundas Pupinis klausė, koks skaičius žmonių išsiimtų pinigus.

„Ir per kiek laiko tas išmokėjimas bus? Ar tai nesukels pasekmių bendrovėms, kurios yra investavusios?“, – teiravosi jis.

I. Segalovičienė teigė, kad niekas nežino, kiek tokių žmonių bus, bet tikimasi, jog jie bus racionalūs, o pensijų fondų bendrovės dirbs su gyventojais.

„Prezidentas pasitiki žmonių racionalumu. Lietuviai iš principo linkę su pinigais elgtis protingai ir vertinti, ar reikia išsiimti, ar ne. Fonduose dabar yra per 6 mlrd. eurų, dėl to prezidentas ir siūlo 25 proc. Tai leistų išlaikyti situaciją stabilią, nepakenktų nei žmonėms, nei sistemai, nei fondams“, – sako patarėja.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė teigė, kad taip tik būtų didinimas žmonių skurdo lygis.

Prezidento patarėja pakartojo, kad sistemos patrauklumas yra motyvacija kaupti papildomai.

„Galime įsivaizduoti alternatyvą, kad toliau nieko nedarome, bijodami, kad kažkas sugrius, bet politiniai procesai, ypač rudenį, gali dar labiau išsiūbuoti sistemą, nes žmonių nepasitenkinimas yra didelis“, – teigė patarėja.

Seimo narys Kasparas Adomaitis teigė, kad Lietuvos laukia „demografinė duobė“ ir pensijų didinimas iš „Sodros“ taps vis sunkesnis. Jo teigimu, siūlomos pataisos yra būdas sugriauti antrąją pensijų sistemą.

„Nebus įmanoma didinti pensijų iš „Sodros“ ir pajamos iš pensijų antros pakopos bus pagrindinės. Šiame siūlyme absoliučiai nėra kriterijaus, kada kam leidžiama išsiimti. Šis pasiūlymas sugriauna anuitetų išmokėjimo sistemą“, – teigė Laisvės partijos frakcijai atstovaujantis parlamentaras.

Parlamentaras Antanas Vinkus teigė, kad prezidento pataisos yra svarbus žingsnis tobulinant sistemą.

„Tai sakau įvertindamas, kokie yra žmonių lūkesčiai ir nusiskundimai. Labai vertinga nuostata pensijos kaupimo dalyviui esant reikalui išsiimti ketvirtadalį sukauptos sumos“, – teigė A. Vinkus.

Įstatymo pataisas planuota svarstyti praėjusį ketvirtadienį, bet opozicijos atstovai paprašė pertraukos.

Seimas ėmėsi valdančiųjų atstovo siūlymo dėl 10 tūkst. eurų

Vis dėlto Seimas antradienį ėmėsi siūlymo, kad tiek sulaukę, tiek nesulaukę pensinio amžiaus gyventojai iš savo sukaupto turto pensijų fonde galėtų vieną kartą išsiimti 10 tūkst. eurų.

Seimo narys, liberalas Jonas Varkalys teigia, kad vienkartinės išmokos sumą verta padvigubinti iki 10807 eurų atsižvelgiant į infliaciją ir gyventojų poreikius iškilus bėdai ar ligai.

„Atsiradus nedideliam poreikiui, kai žmogus priverstas spręsti ligos atvejį, mažai kaip valstybė prisidedame prie jaunų šeimų būsto įsigijimo – galėtų prisidėti pensinio amžiau žmonės“, – sako Liberalų sąjūdžio atstovas.

Anot jo, pataisas paskatino ir infliacijos tempai, todėl jis ir nori padvigubinti dabartinę leidžiamą išsiimti išmoką.

„Suteikti teisę išsiimti pensijų kaupimo fondo dalyviui, pabrėžiu, vienkartinę išmoką, kurios vertėtų būtų 10807 eurai. Šiuo metu galimybė yra, tiktai galima išsiimti 5403 eurai. Kadangi infliacija yra didelė, o indeksavimas mažas, todėl ir siūlau padidinti sumą iki 10 tūkst. eurų. Tokią išmoką galėtų gauti ir pensinio, ir ikipensinio amžiaus asmenys“, – argumentavo J. Varkalys.

Pranešime spaudai jis teigia, jog šiuo metu pensijų kaupime dalyvauja 1,4 mln. žmonių. Sudarius jiems galimybę išsiimti 10 tūkst. eurų, pensijų kaupimo fondas teoriškai gali netekti apie 140 mln. eurų, o padarius prielaidą, kad galimybe pasinaudos pusė fondo dalyvių, tai būtų 70 mln. eurų.

„Tai yra lašas jūroje, palyginus su visu fonduose sukauptu turtu – tai yra 6,5 mlrd. eurų“, – savo pranešime pabrėžia Seimo narys.

Kartu J. Varkalys Pelno mokesčio įstatymo pataisomis siūlo leisti įmonėms skatinti savo darbuotojus papildomai kaupiamomis pensijoms.

„Darbdavys, sudaręs sutartį su darbuotoju, iš darbuotojo pajamų mokėtų papildomas įmokas į pasirinktą pensijų kaupimo bendrovę – ne daugiau kaip 3 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Tai leistų į pensijų kaupimo fondus papildomai pritraukti apie 100 mln. eurų kasmet“, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys.

Šių siūlymų svarstymui numatyta gruodžio 19 diena, abiem J. Varkalio projektams prašoma Vyriausybės išvados.

Trys prezidento siūlymai

Pensijų kaupimo įstatymo pataisas prezidentas pateikė spalio pradžioje.

„Projektu siekiama didinti pensijų kaupimo socialinį teisingumą ir, sudarius palankesnes sąlygas, skatinti žmones sąmoningai apsispręsti kaupti pensijai antros pensijų pakopos fonduose“, – pranešė Prezidentūra.

Siūlomos trys esminės pataisos.

Pirma, norima taikyti išimtį jauniems pilnamečiams asmenims iki 21 metų – automatiniu būdu netraukti jų į kaupimą antros pensijų pakopos fonduose.

Antra, siūloma suteikti daugiau laisvės ir laiko įtrauktiems į kaupimą asmenims – suteikti trijų mėnesių laikotarpį, per kurį asmuo galėtų nuspręsti nutraukti arba tęsti kaupimą antros pensijų pakopos fonduose.

Be to, siekiama nustatyti pareigą „Sodrai“ gauti patvirtinimą, jog į pensijų kaupimą įtraukiamas asmuo gavo pranešimą apie jo įtraukimo į pensijų kaupimą faktą.

Trečia, siūloma suteikti žmonėms teisę vieną kartą per kaupimą gauti vienkartinę, ne didesnę kaip 25 proc. jo pensijų sąskaitoje sukaupto pensijų turto dydžio išmoką.

Kartu prezidentas pateikia ir lydimąjį Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo nustatoma, kad gautos vienkartinės pensijų sąskaitoje sukaupto pensijų turto dalies išmokos yra neapmokestinamosios pajamos.

Primename, kad į gyventojo sąskaitą pensijų fonde pervedamos įmokos nuo jo darbo užmokesčio (3 proc. nuo žmogaus draudžiamųjų pajamų) ir paskata iš valstybės biudžeto (1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje). Pastaroji tvarka įsigaliojo 2019 metais.

Diskusijos dėl kaupimo antrosios pakopos pensijų fonduose paaštrėjo dar metų pradžioje, po to, kai paskelbta, kad šie fondai pernai patyrė smarkų nuosmukį – vertė smuko apie 14 proc.

Fondų valdytojai sako, jog reikia vertinti ilgesnį kaupimo laikotarpį ir bus aišku, jog fondai suteikia grąžą. Spalio pradžioje Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) pranešė, kad Lietuvos pensijų fondų valdomo turto grąža šiemet per tris ketvirčius augo kartu su finansų rinka ir perkopė 8 proc.

Jau skelbta, kad kai politikai ir politinės partijos siūlė svarstyti galimybę leisti žmonės pasitraukti iš antrosios pakopos kaupimo proceso, atsisakyti automatinio įtraukimo, laikinai suspenduoti įmokas, išsiimti pinigus pasiekus pensinį amžių. Dėl pensijų sistemos pakartotinai kreiptasi ir į Konstitucinį Teismą.

Papildomas kaupimas antroje pensijų pakopoje Lietuvoje prasidėjo 2004 metais.

O ką apie tai manote jūs? Ar kaupiate pensijai II-oje pakopoje? Savo mintimis pasidalinti kviečiame el. paštu [e-mail]