Ji atkreipia dėmesį, kad pirmadienį paskelbtose Finansų ministerijos prognozėse numatomas 0,7 proc. mažesnis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, negu prognozuota birželio mėnesį, taip pat neatmetamas ir recesijos scenarijus.
„Tai rodo, kad turime imtis visų priemonių, stimuliuoti ekonomiką, padėti žmonėms ir verslui, tam, kad mūsų ekonomika nepatirtų paties blogiausio scenarijaus“, – antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo I. Segalovičienė.
Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovės vertinimu, COVID-19 pandemijos laikotarpiu taikytos valstybės pagalbos priemonės yra pavyzdys, įrodantis, kad krizės laikotarpiu eiti išlaidų mažinimo keliu nėra tinkamas sprendimas.
„Lietuvos ekonominių krizių patirtis sufleruoja, kad pasyvi, tik į taupymą orientuota politika lemia prastesnius rezultatus visuomenei, verslui, lyginant su ambicingais proaktyviais, trumpalaikiais ekonomikos stimuliavimo planais“, – aiškino ji.
Paklausta dėl infliacijos spiralės rizikos – proceso, kuomet vienos kainos didėja vien dėl kitų prekių brangimo, I. Segalovičienė pabrėžė, kad šiuo metu nerimauti reikėtų ne dėl to.
„Infliacija yra išorinio pobūdžio, pagrinde dėl energetikos kainų. Infliacijos spiralės grėsmė, palyginus su infliacijos neigiamomis pasekmėmis, iš tiesų nėra pagrindinis klausimas“, – tvirtino ji.
„Šiandien mes turime galvoti, kaip išsaugoti ekonomikos stuburus, vartojimą, perkamąją galią, investicijas ir žmonių užimtumą“, – įsitikinusi I. Segalovičienė.
ELTA primena, kad pirmadienį paskelbtose Finansų ministerijos prognozėse numatoma, kad vidutinė metinė infliacija 2022 m. sudarys 17,8 proc., t.y. 2 proc. punktais daugiau nei projektuota birželio mėnesį, o 2023 m. infliacijos tempas sulėtės iki 6 proc. Laikantis prielaidos, kad energijos žaliavų kainos išliks stabilios, infliacijos tempas turėtų priartėti prie 2 proc.
Statistikos departamentas ketvirtadienį paskelbė, jog šių metų rugpjūčio metinė (2022 m. rugpjūtį, palyginti su 2021 m. rugpjūčiu) infliacija sudarė 22,4 proc.
Nepaisant lėtesnio augimo antroje metų pusėje, šiemet ūkio plėtra sieks 1,6 proc., o 2023 m. numatomas 1,4 proc. augimas, skelbiama Finansų ministerijos atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2022–2025 metams.
Finansų ministerijai prognozuojant, kad šalies BVP augimas kitais metais galėtų siekti 1,4 proc., ministrė Gintarė Skaistė pažymi, kad yra vertinama ir prastesnė ekonominės raidos perspektyva.
Finansų ministrė atkreipia dėmesį, kad rengiant ekonominės raidos scenarijus, buvo įvertintas ir išliekantis didelis ekonominis neapibrėžtumas dėl geopolitinės įtampos. Jeigu Europos Sąjungos ekonomika būtų paveikta smarkiau, nei prognozuojama dabar, Lietuvos BVP, anot ministrės, galėtų augti 2 proc. mažiau nei numato bazinis scenarijus ir siekti -0,6 proc.
