„Ką kolegos sako tiek iš „Sodros”, tiek iš Pricer.lt ekspertai, yra tiesa ir Lietuvoje tikrai maisto kainos yra nulemtos būtent energetikos sukeltų kaštų padidėjimo. Tačiau Lietuvos banko tyrimas parodė, kad Lietuvoje maisto kainų lygis yra aukštas ir mes priartėjome prie Europos Sąjungos lygio. Ir tai yra pagrindinis klausimas. Tai yra sisteminės problemos“, – antradienį „Žinių radijui” aiškino I. Segalovičienė.
Pasak prezidento patarėjos svarbiausias veiksnys siekiant užtikrinti kainų sumažinimą dabartinėmis sąlygomis būtų konkurencijos didinimas tam, kad kainos būtų „spaudžiamos” žemyn.
„Ir pagrindinis dalykas, ką mes matome, tai konkurencijos didinimas, būtent smulkaus ir vidutinio verslo įgalinimas, jo stiprinimas tam, kad būtų daugiau tos konkurencijos ir ta konkurencija kainas spaustų žemyn“, – pridūrė ji.
Taip pat I. Segalovičienė paminėjo, kad reiktų skatinti kooperaciją žemės ūkio srityje, taip užtikrinant žemesnius gamybos kaštus. Pasak jos, čia galėtų būti taikomi švediški bendradarbiavimo modeliai.
„Ir labai svarbus veiksnys, ir iš tikrųjų, kai buvo susitikimas Prezidentūroje ir su žemės ūkio ministru, mes aptarėme šiuos klausimus ir pateikėme pasiūlymų dėl kooperacijos žemės ūkio srityje, dėl galimų skaitmeninių platformų, kaip naudojama Švedijoje, kooperacijai panaudojimo. Na, tikrai tikimės, kad Žemės ūkio ministerija imsis ne tik pieno kainų krizės klausimų, bet ir gvildens sisteminius klausimus, kurie susiję su maisto kainomis“, – sakė ji.
ELTA primena, kad Lietuvos banko (LB) skaičiavimais, didžiausią maisto gamintojų sąnaudų dalį – apie 60 proc. – sudaro energijos ištekliai ir žaliavos, kurie brango labiausiai.
Banko tyrimo rezultatai parodė, jog sausį išaugusias kainas prekybininkai perkėlė į galutines produkcijos kainas. Anot LB, maisto pramonės gamybos sąnaudos taip pat didėjo maždaug tokiu pat tempu kaip ir parduotos produkcijos kainos.
Tuo tarpu žemės ūkio sektoriaus gamybos išlaidos, LB tyrimo duomenimis, augo lėčiau nei žemės ūkio produktų supirkimo kainos. Žemės ūkio produktų supirkimo kainoms padidėjus daugiau nei 50 proc., gamybos išlaidų augimas nesiekė 27–30 proc.
Vis dėlto, LB vertinimu, santykinai didelė paklausa ir išsilaikiusi gyventojų perkamoji galia buvo tie veiksniai, dėl kurių susidarė palankios sąlygos perkelti išaugusius gamybos kaštus į galutines kainas.
Bankas, įvertinęs, kaip sukuriama pridėtinė vertė pasiskirstė tarp darbuotojams mokamų atlyginimų ir kapitalo pajamų, pažymėjo, jog darbuotojams tenkanti pridėtinės vertės dalis 2022 m. III ketvirtį buvo nežymiai mažesnė nei ilgalaikis vidurkis. Tuo metu maisto pramonėje ir mažmeninėje prekyboje – ji yra reikšmingai didesnė.
