Kaip banko makroekonomikos apžvalgos pristatyme sakė SEB grupės vyriausiasis ekonomistas Jensas Magnussonas, didelė infliacija ir kylančios palūkanų normos pagaliau neišvengiamai padarys savo, todėl šiemet galima laukti ekonomikos nuosmukio. Kita vertus, infliacija pastaruoju metu mažėja, o Europos energijos tiekimo situacija pagerėjo, tad nuosmukis neturėtų būti drastiškas, o jau kitąmet turėtume grįžti į augimo kelią.
Pasak J. Magnussono, praėjusiais metais ekonomika demonstravo atsparumą, o tai padėjo išvengti „tobulos audros“, kai ūkis išgyvena nuosmukį, o infliacija auga. Tikėtina recesija prasideda vėliau, nei buvo galima tikėtis, todėl gilios krizės rizika smarkiai sumažėjo. Vis dėlto daugumai Vakarų šalių šiemet teks susitaikyti su nuliniu arba šiek tiek neigiamu ekonomikos augimu.
„Energijos krizė nesibaigė, bet blogiausi scenarijai tolsta. Akcijų rinkos sveiksta, galbūt iki galo pasveiks antrąjį metų pusmetyje. Recesija ateina, bet tikimės, kad ji bus švelni, ne pernelyg gili ir ilgai nesitęs“, – teigė J. Magnussonas.
Pasak SEB grupės vyriausiojo ekonomisto, praėjusiais metais dujų kainos viršijo istorinius vidurkius. Tai kėlė problemų, bet šalys pirko suskystintas dujas, taupė energiją, be to, padėjo ir palyginti šilti orai. Todėl energetinė situacija šiuo metu yra geresnė nei buvo galima prognozuoti prieš metus. Tai leidžia manyti, kad žiemą pavyks išgyventi be energijos trūkumo, nereikės stabdyti gamyklų.
„Taigi esame nusiteikę optimistiškai, bet nesupraskite klaidingai – tai nereiškia, kad energija bus pigi. Manome, kad naftos ir gamtinių dujų kainos 2023-2024 m. augs, bet nepasieks istorinių aukštumų, kaip praėjusių metų pabaigoje“, – kalbėjo J. Magnussonas.
SEB ekonomistai tikisi, kad šiemet mažės ir infliacija – JAV tai jau vyksta, o Europoje pikas buvo pasiektas praėjusių metų spalį. Tiesa, J. Magnussonas pažymėjo, kad nors energetikos kainų šokas jau praėjo, išlieka susirūpinimas dėl bazinės infliacijos ir ypač maisto kainų, nes daug ES kompanijų planuoja dar didinti kainas.
J. Magnussono teigimu, visa tai reiškia, kad centriniai bankai yra arti to, kad nustotų kelti bazines palūkanų normas.
Atlyginimai augs lygiai su infliacija
Tuo metu SEB Lietuvoje ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad nors pernai Lietuvos BVP augo, paskutinį metų ketvirtį jau buvo fiksuojamas nuosmukis, o šiemet mūsų šalies ekonomikos augimas svyruos apie 0 procentų.
Pasak jo, darbo rinka Lietuvoje lieka stabili, bet neigiamų požymių matyti vis daugiau. Pavyzdžiui, dirbančiųjų skaičius piką pasiekė praėjusių metų vasarą ir nuo to laiko šiek tiek mažėjo. Tikėtina, kad nedarbo lygis šiemet išaugs maždaug vienu procentiniu punktu. Tačiau vidutinis atlyginimas Lietuvoje šiais metais ir toliau augs, o augimas turėtų siekti apie 9 procentus.
Pasak T. Povilausko, vidutinė metinė infliacija šiemet taip pat sieks apie 9 proc., o tai reiškia, kad praėjusiais metais mažėjusi reali gyventojų perkamoji galia šiemet nesikeis. Be to, galima tikėtis, kad jau metų pabaigoje metinės infliacijos rodiklis sumažės iki 2-3 procentų.
Tiesa, ekonomistas pažymėjo, kad kylančios EURIBOR palūkanų normos darys neigiamą įtaką paskolas turinčių asmenų vartojimui, namų ūkiai išlaidaus mažiau, tačiau antrąjį metų pusmetį vartojimas turėtų vėl atsigauti.
„Žinoma, gyventojų lūkesčiai priklausys nuo to, ką kalbės valdžia, kokios bus energijos kainos ir, žinoma, nuo karo Ukrainoje“, – sakė T. Povilauskas.
Anot jo, mažmeninė prekyba šiuo metu traukiasi, o gruodį nuosmukis siekė 6 proc. Tai atrodo daug, tačiau, palyginti su kitomis šalimis, Lietuva niekuo neišsiskiria, pavyzdžiui, Estijoje mažmeninė prekyba taip pat susitraukė 6 proc., Vokietijoje – 6,4 procento.
SEB ekonomistas prognozuoja, kad Europos centrinis bankas vasarį ir kovą bazinę palūkanų normą kilstelės po 0,5 procentinio punkto, o gegužę – dar 0,25 procetinio punkto. Tai reikš, kad trijų mėnesių EURIBOR norma pasieks 3,25 proc., tačiau šiemet daugiau kilti ji nebeturėtų.
Augančios palūkanų normos nieko gero nežada sąstingį išgyvenančiai nekilnojamojo turto rinkai, o būsto kainos šiemet dėl to turėtų šiek tiek sumažėti.
„Statybų sektorius praėjusiais metais nustebino teigiamai, nes visose Baltijos šalyse matėme iki 20 proc. išaugusias statybų sąnaudas. Bet Lietuvoje statybų darbų buvo atlikta 2 proc. daugiau, o tai tikrai geras rodiklis“, – pažymėjo ekonomistas.
Jo manymu, gyvenamosios paskirties pastatų statybų šiemet bus vykdoma mažiau, tačiau inžinerinės statybos, pavyzdžiui, „Rail Balticos“ geležinkelio, augs, o tai turės teigiamą postūmį visai rinkai.
Tiesa, būsto sandorių skaičius šiemet dar šiek tiek sumažės, ypač vangi šiame sektoriuje bus metų pradžia: „Kol horizonte nebus gerų naujienų, tol didesnio aktyvumo nematysime. Būsto įperkamumo, perkant su paskola, rodikliai prastės iki metų vidurio, tačiau antrąjį pusmetį teigiamą įtaką rinkai turėtų daryti sumažėsianti infliacija.“
