Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas laikosi nuomonės, kad daugiau naudos būtų, jei pensijos liktų neatstatytos, o PVM nedidėtų.

„Paskaičiavome, kad iki 23 proc. padidinus PVM ir atstačius pensijas iki buvusio lygio, apie 70-80 proc. pensijų pakėlimo suris infliacija, nes ji labiausiai paliečia pensininkus ir žmones, gaunančius mažiausias pajamas. Net nėra prasmės kelti pensijas ir didinti PVM, nes skurdiesiems žmonėms efektas bus artimas nuliui“, – komentavo jis.

Pašnekovo nuomone, geriau būtų palikti sumažintas pensijas ir nedidinti šio mokesčio.

Sigitas Besagirskas
„Geriau viską palikti kaip yra ir tuo pačiu neužkrauti naštos dirbantiesiems, ypač tiems, kurie gauna mažus atlyginimus, nes jiems pensijų niekas nemoka ir atlyginimo niekas neatstatinės. Tuo tarpu pensininkams bus išlaikytas status quo arba 10-15 proc. realiai pakeltos pensijos, o dirbančiųjų perkamoji galia dar labiau sumažės“, – sakė M. Besagirskas.

Pasak jo, verslas palaiko liberalų siūlymą taupyti, o ne didinti mokesčius.

„Reakcija yra pakankamai neigiama, verslas palaiko liberalų siūlymą taupyti. Gyvenimo būdas, kuris įprastas Lietuvoje, kai norime geriau gyventi, išleisti daugiau nei uždirbame, verslui yra nepatrauklus ir, manau, tai duos ilgalaikes neigiamas pasekmes. Mes išanalizavome galimas alternatyvas – visi verslo atstovai yra už taupymą ir prieš papildomą mokesčių didinimą“, – tvirtino pašnekovas.

Jo teigimu, yra įstaigų, kurias uždarius to niekas nė nepastebėtų.

„Geriausia yra taupymas horizontaliai per visas sritis. Kiekvieną dieną susiduriame su didžiuliu pinigų, struktūrinių fondų lėšų švaistymu, kai daromi renginiai, kainuojantys po milijoną litų, kuriamos atskiros institucijos, visiškai neturinčios kompetencijos, bet jose dirba po keliasdešimt žmonių. Atskirai vertinant atrodo nedaug, bet viską sudėjus sumos išeina labai didelės. Yra institucijų, kurias reikia uždaryti ir to niekas nepajus. Buvo labai geras Aleksandro Abišalos posakis, kad valstybinėse institucijose dirba vienas iš trijų, bet atleidus du trečdalius vis tiek dirbs vienas iš trijų“, – dėstė LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius.

Pasigirdus gandams apie mokesčių didinimą, kai kurios įmonės ėmė svarstyti galimybę perkelti verslą kitur.

„Kai kurios įmonės jau tiesiai šviesiai kalba, kad pernai dar svarstėme, ar iškelti verslą iš Lietuvos, dabar teigia, kad paseks „Maximos“ bei kitų didžiųjų pavyzdžiu ir pagrindinę savo būstinę perkels į mažesnių mokesčių šalį, tokią kaip Olandija. Didesnė mokestinė našta blogina bendrą klimatą ir dalį gamybos galima perkelti į tą pačią Baltarusiją, kur yra pakankamai palankios sąlygos investuoti“, – dėstė S. Besagirskas.

Taip pat, LPK vertinimu, PVM padidinimas paskatins šešėlio augimą, jau šiandien skaičiuojama, kad 40-50 proc. pinigų sukasi juodojoje arba pilkojoje zonoje.

Pirkėjai iškeliaus į Lenkiją ir kitas šalis

Bendrovės „Mediashop“, valdančios prekybos tinklą „Elektromarkt“, valdybos pirmininkas Ruslanas Kovaliovas taip pat yra įsitikinęs, kad naudos PVM didinimas neduos.

„Įtaka bus tokia, kad žmonės bandys ieškoti, kur pigiau ir vartojimas Lietuvoje gali sumažėti. Jau dabar gyventojai važiavo į Lenkiją apsipirkti. Nežinau, ar būtinai labiau važiuos į Lenkiją, bet tikrai pradės daugiau pirkti užsienyje. Mano nuomone, tai palies ir drabužius, ir maistą, ir elektronikos prekes“, – DELFI komentavo jis.

Pašnekovas yra įsitikinęs, kad planuojamų didesnių pajamų surinkimo toks sprendimas neduos.

„Man atrodo, kad į situaciją reikėtų žiūrėti kitaip – ne PVM didinti, o gerinti sąlygas verslui, kad augtų vartojimas, būtų kuriamos naujos darbo vietos“, – teigė R. Kovaliovas.

Drastiška priemonė

Laurynas Vilimas
Didžiausias mažmeninės prekybos įmones vienijančios Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas vylėsi, kad Vyriausybė ras kitų būdų mažinti biudžeto deficitą.

„Tikimės, kad Vyriausybė ir politikai ras kitą būdą lopyti biudžetą, nes netgi sunku prognozuoti, kokį rezultatą atneštų šis sprendimas, juk vartojimas yra nukritęs į 2004 metus ir kiekvienas kainos didėjimas daro įtaką jo mažėjimui“, – DELFI sakė jis.

Pašnekovas yra įsitikinęs, kad didesnis PVM darytų žalą ekonomikai.

„Ši priemonė yra drastiška, biudžeto atžvilgiu ji gal ir pasiteisins, tačiau ekonomine, vartotojiška, verslo prasme tai būtų labai neigiamas reiškinys. Verslas to tikrai neskatina ir nepritaria tokiam sprendimui“, – kalbėjo L. Vilimas.

DELFI primena, kad finansų ministrė Ingrida Šimonytė pripažino iki šiol neišgirdusi realių alternatyvų PVM didinimui.

Tokio sprendimo esą reikia norint išlaikyti 3 proc. BVP biudžeto, kuris didės dėl lėčiau augsiančios ekonomikos ir „Snorui“ gelbėti skirtų paskolintų pinigų.

Ekonomistas Gitanas Nausėda pripažįsta, kad toks siūlymas yra ypač skausmingas, tačiau Lietuva neturi didelio pasirinkimo.

Šiuo metu PVM Lietuvoje yra 21 proc. Dabartinė Vyriausybė jį didino dusyk. Pirmą kartą PVM nuo 18 proc. iki 19 proc. buvo kilstelėtas nuo 2009 m. pradžios. Antrą kartą iki 21 proc. jis pakeltas tų pačių metų rugsėjį.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją