Apie visa tai – pokalbis „DELFI Dėmesio centre“ su finansų ministru Viliumi Šapoka ir Seimo biudžeto ir finansų komiteto nariu, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariu Andriumi Kubiliumi.

– Pone Kubiliau, ar jus įtikina premjero kalbos apie visas laukiančias blogybes ir net galimai neįvyksiančius kitų metų trejus rinkimus bei referendumus, jeigu nebus priimtas kitų metų valstybės biudžetas?

A. Kubilius: Neįtikina, jeigu trumpai atsakyti. Dabar toks žanras, kad visi gąsdinasi, gąsdina ir, atrodo, kad patys net patiki tais gąsdinimais. Noriu tik priminti, kad mes siūlome tiesiog stabtelėti. Ypač, kai yra mokytojų streikas, keliami reikalavimai, tarp kurių yra ir finansinių reikalavimų – jų vyriausybė iki šiol rimtai nesvarstė. Šiandien mes šiaip taip, vos ne per jėgą, priprašėm Seimo pirmininką padaryti trumpą pasitarimą, kuriame turėjome galimybę išdėstyti kaip mes matome tą situaciją ir ką būtų galima padaryti. Mes nesiūlome atidėti biudžeto iki begalybės. Net nesiūlome atidėti biudžeto priėmimo iki po naujų metų. Mes manome, kad realiai žiūrint į situaciją, kokia susiklostė po mokesčių reformos priėmimo ir dėl kurios mes perspėjome, kad kai kitais metais bus sumažintos pajamos 320 mln. eurų lyginant su tuo potencialu, kurį buvo galima surinkti, dėl to nukentės viešasis sektorius: mokytojai, kultūros darbuotojai, valstybės tarnautojai. Jų atlyginimo augimas labai stipriai atsilieka nuo to, kaip auga atlyginimai bendrai šalyje. Noriu priminti, kad Stasys Jakeliūnas savo metu, t.y. birželio mėnesį, įspėjo dėl tiksinčios bombos mokesčių reformoje.

– Na, po jo pasisakymo apie bankų pardavimą, nežinia kiek tai yra autoritetinga nuomonė.

A. Kubilius: galbūt, bet bet kuriuo atveju akivaizdu, kad jau tada tas nerimas buvo išsakytas ir mūsų lygiai taip pat pakartotas. Mūsų siūlymas buvo stabtelėti savaitei, ieškoti būdų rasti pajamų biudžete arba sutaupyti kažkurių išlaidų sąskaita tam, kad bent dalinai atsižvelgti į tuos pačius mokytojų reikalavimus. Gali būti įvairių variantų. Kad ir pristabdyti tik tai dalį mokesčių reformos, tą patį NPD didinimą nukelti pusmečiui ar kitam laikui ir tokiu būdu gauti papildomų pajamų biudžete, kuriuos būtų galima išleisti protingoms išlaidoms.

– Keletas dalykų, ministre, ką jau paminėjo Andrius Kubilius. Pirma, tai savaitės moratoriumas. Antra, mokesčių reformos, bent jos dalies, atidėjimas kažkuriam laikui kaip kompromisas. Ką manot?

V. Šapoka: kalbant apie biudžeto priėmimą, ar atidėti savaitei, ar ne – tai nieko nekeis. Manau, kad reikia kalbėti labai realistiškai. Metus laiko buvo diskutuojama su visomis profsąjungomis. Taip, viena jų nesutiko pasirašyti kolektyvinės sutarties. Ar viena savaitė ką nors pakeis? Labai realistiškai sakau, kad nieko. Ar reikia kalbėtis? Be abejonės reikia kalbėtis daugiau ir ieškoti sutarimo. Ar realistiška staiga rasti 100 ar keliasdešimt milijonų? Vienoje diskusijoje streikuojančios profsąjungos lyderis buvo pasiūlęs tiesiog staiga sumažinti krašto apsaugos finansavimą.

Nemanau, kad tai geriausias siūlymas. Mano užduotis yra suvaldyti šalies finansus, suvaldyti visus biudžetus: ne tik mokytojų, bet ir vaiko pinigų, pensijų, kitų sričių. Šiuo metu, esu įsitikinęs, kad tai yra labiausiai subalansuotas biudžetas. Manau, kad Seimui tikrai pakaks išmintis tą biudžetą priimti.

– Ministre, esate ir politikas. Sekmadienį vykusio mitingo vienas iš reikalavimų yra bent trumpam atidėti biudžeto priėmimą, kad būtų galima pasiekti susitarimą. To prašė mitingo organizatoriai ir dalyviai. Gal būtų gražu iš valdžios pusės bent iš dalies atsižvelgti ir pabandyti rasti susitarimą, tarkime – per savaitę. Juk laiko dar yra, dar ne Kalėdos.

V. Šapoka: manau, kad mitingas turėjo įvykti. Gal jis turėjo įvykti anksčiau, nes švietimo sistemos problema nėra nauja, ji tęsiasi dešimtmečius ir švietimo sektoriaus darbuotojai turi visišką teisę reikalauti, kad būtų sprendžiamos jų problemos. Yra suformuota darbo grupė, kuri ieškos tvarių sprendimų viešojo sektoriaus atlyginimų srityje. Nei per naktį, nei per savaitę ar mėnesį greitų sprendimų ten neįmanoma surasti, nes problemos įsisenėjusios.

Tam, kad nesutriktų visuomenės veikla, privalome priimti biudžetą. Ar rytoj, ar po savaitės, bet jį priimti reikia. Puikiai žinote, kad nepriėmus biudžeto šalyje būtų finansinė suirutė tokia, kad Seimas būtų priverstas staigiai jį priimti.

– Problemas turbūt reikėtų skirstyti į trumpalaikes ir ilgalaikes. Trumpalaikių sprendimų prašyta mitinge. Suprantu, kad valdžia nesiruošia niekaip reaguoti į tuos išsakytus trumpalaikius reikalavimus.

A. Kubilius: manau, čia svarbi pagarba galų gale tiems žmonėms, kurie reiškia nepasitenkinimą. Jeigu antradienį bus nubalsuota už biudžetą, bus labai aiškiai parodyta, kad langas dialogui yra uždaromas. Antras dalykas – ilgalaikiai sprendimai. Mes apie tai visą laiką ir kalbam, kad ilgalaikių sprendimų problematika prasidėjo jau nuo birželio mėnesio, kai jūsų priėmėte tą mokesčių reformą, kuri labai ženkliai mažina valstybės biudžeto pajamas. Atsakymo, kaip jūs tą skylę uždengsite, vis dar nėra. Mes sakėme, kad pats principas – mažinti darbo jėgos apmokestinimą – yra teisingas, bet sumažėjant pajamoms į biudžetą, reikia ieškoti kitų pajamų. Lietuvoje viena iš didesnių problemų yra mažas biudžeto perskirstymas. To pasekoje viešasis sektorius pastoviai yra paliekamas „ant bado dietos“.

– Ministre, gal atsakykite dėl mokesčių reformos, kuri nors didina visų dirbančiųjų grynąsias pajamas, bet dėl to mažėja pajamos į biudžetą, mažėja perskirstymas, kas ir taip jau yra viena iš pagrindinių Lietuvos problemų.

V. Šapoka: aš nesu klasikinis politikas, aš mėgstu kalbėti skaičiais ir faktais. Mokesčių reformos kaina yra 200 mln. eurų. Padengimo šaltiniai yra numatyti iš didesnio užimtumo (mes vis pamirštame šį tikslą, nes nedarbas Lietuvoje yra chroniškai per didelis), didesnio vartojimo ir mažesnio šešėlio. Mokesčių pertvarka yra susijusi ir su pensijų kaupimo pertvarka. Jeigu mes kviečiame atšaukti vieną pertvarką, atsišaukia ir kita. Priemonės kovos su šešėliu nebus tokios veiksmingos, kaip numatyta. Ką sako tarptautiniai ekspertai? Jie teigiamai vertina šį žingsnį, nes tos šalys, kurios perdėm apmokestina darbą, dirbančiųjų ir neturi. Dirbančiųjų skaičius Lietuvoje traukiasi. Kalbant apie kitus šaltinius. Pirmiausiai, ką pripažįsta ir visi ekspertai, tai – šešėlis. Jis yra viena pagrindinių mūsų mažo perskirstymo priežasčių. Į šešėlio mažinimą yra sumestos visos pajėgos. Antras šaltinis – efektyvumas. Visuotinai pripažįstama, kad neefektyviausi sektoriai Lietuvoje yra du: švietimo ir sveikatos. Čia mes privalome įgyvendinti reformas, nes jeigu tik didinsime finansavimą, tie sektoriai pasidarys netvarūs.

A. Kubilius: jūsų reformos švietime, be to, kad dabar mokytojus pavertėt kišenių skaičiuotojais, tai nelabai kuo panašu į sisteminę reformą. Jūsų reforma nelabai žmogiškai yra įgyvendinama, nes jūs iš esmės dusinate mažais pinigais ir tas, kas pirmas uždus, jo ir nebeliks. Nežinau iš kur jūs pats paimat tuos 200 mln., nes jūsų pačių pateiktuose skaičiavimuose, pristatytose lentelėse yra labai aiškiai įrašyta – GPM netekimai kainuos 300 mln. eurų. Žmonių, dirbančių viešajame sektoriuje, nepasitenkinimas yra natūralus. Jūs turite tai girdėti ir matyti. Mes siūlome jums ieškoti būdų, kažkokių kompromisinių sprendimų, kurie leistų ir mokytojams šiek tiek padidinti atlyginimus. Čia būtų galima tuos sprendimus rasti. Gal tas šuolis didinant NPD yra per didelis? Jūs sakote, kad dabar visiems padidinsite pajamas, bet ką reiškia visiems? Pagal jūsų duomenis, kaip labai gerai pastebėjo prof. Lazutka, tas, kas uždirba 400 eurų gaus maždaug 14 eurų priedą per mėnesį, o tas, kuris, kaip premjeras, per mėnesį uždirba 4000 – 104 eurų priedas.

– Ministre, kiek ši valdžia dar yra nusiteikusi eiti į kompromisą su visuomene? Jau nekalbu apie opozicijos spaudimą, bet apie žmonių reikalavimus, ypač kalbant apie pastarąjį protesto mitingą.

V. Šapoka: Šis renginys, beje, gražus renginys, parodė, kad tikrai reikia ieškoti žymiai tvaresnio sutarimo. Ilgalaikes viešojo sektoriaus problemas mes tikrai turime spręsti didesniame formate, ne tik švietimo sektoriuje. Kalbant faktais – švietimo sektorius Lietuvoje yra finansuojamas geriau negu vidutiniškai ES, to ir gerb. Kubilius nepaneigs. Akivaizdu, kad ne vien tik finansavimo yra problema. Todėl turime labai pasvertai daryti sprendimus, o jie negimsta per naktį.

– Pone Kubiliau, jeigu jūs dabar būtumėte premjeras ir būtų tokia pati situacija, kokia yra dabar, ar jūs dabar lauktumėte dar savaitę? Greičiausiai nelauktumėte ir darytumėte tą patį, ką daro Skvernelis.

A. Kubilius: aš turiu patirties dirbti per krizę – kai reikia greitų sprendimų. Bet lygiai taip pat 2009 m., kai pamatėm, kad teks mažinti socialines išmokas, t.y. pensijas, mes pasiekėme taip vadinamą nacionalinį susitarimą su visomis profsąjungomis, su darbdaviais. Tai padėjo išlaikyti stabilumą ir visi pritarė tam, kad tokios priemonės, nors ir skaudžios, yra būtinos. Dabar valdžia gyvena ekonominio gerbūvio sąlygomis ir, mano nuomone, pati yra sukūrusi problemas, kurios sukėlė didelį visuomenės nepasitenkinimą. Suprantu, kad dabar yra sunku atsitraukti, nes bijoma, kad jeigu nusileisi mokytojams, po to ateis gydytojai ir kiti. Bet toliau nesprendžiant problemų ir nesprendžiant jų protingai, ta laužo liepsna gali persimesti vis toliau.

– Jūs sakote, kad išmintingas politikas turėtų atsitraukti bent savaitei ir parodyti dėmesį tiems reikalavimams?

A. Kubilius: parodyti dėmesį ir rasti kažkokį sprendimą, susitarti galų gale. Dabar aš net nematau, kas tariasi su tais pačiais streikuotojais.

V. Šapoka: Artėja Kalėdos. Taip, mes turime labai ramiai susėsti ir ieškoti to sutarimo kaip spręsti ilgalaikę problemą ir kaip padaryti taip, kad gyvenimas nepavirstų chaosu nuo sausio 1 d.

– Jūs, ministre, matote chaoso galimybę, jeigu biudžeto priėmimas būtų atidėtas, pavyzdžiui, savaitei?

V. Šapoka: dėl savaitės aš jau sakiau – ji nieko nepakeis, tai būtų tik imitacija.

– O jeigu ateitų naujieji metai, o valstybė nepriėmusi valstybės biudžeto?

V. Šapoka: Manau, kad finansų suirutė būtų tokia, kad Seimas būtų priverstas staigiai priimti biudžetą. Todėl manau, kad prieš Kalėdas mes turime rasti sutarimą, kaip spręsti tas ilgalaikes problemas.: rasti formatą, susidėlioti planą ir t.t. Kalbant apie kitų metų biudžetą, Lietuva – stabili, patikima šalis. Neleiskime niekam abejoti mūsų patikimumu.