„Ekonominės prognozės nieko gero nežada. Šiandien paskelbtoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje pateikiamos naujausios specialistų įžvalgos remiantis I ketv. statistiniais duomenimis.
Lietuvos BVP šiais metais, jo gylis, priklausys ne tik nuo pandemijos valdymo situacijos Lietuvoje, ne tik nuo ekonominį aktyvumą ribojančių priemonių, bet ir nuo ekonominės padėties mūsų eksporto rinkose.
Laikantis prielaidos, kad viruso plitimas bus suvaldytas I-ąjį šių metų pusmetį, po kurio ekonominis aktyvumas laipsniškai pradės atsigauti, matome, kad ekonomika gali smukti 7,3 proc. ir daugiau. Dabartinės šios prognozės, žinoma, kad keisis.
Jeigu iki vasaros viruso plėtra nebus suvaldyta, Lietuvos BVP gali smukti gerokai daugiau ir mes skaičiuosime dviženkliais skaičiais“, – spaudos konferencijoje sakė ministras. Daugiau informacijos galima rasti čia.
Taip pat jis aiškino, kad statistiniai duomenys už pirmuosius šių metų mėnesius rodo ne tik lėtėjantį ekonomikos aktyvumą, bet ir prastėjančius verslo ir vartotojų lūkesčius.
„Kelerius metus vyravę optimistiniai lūkesčiai yra išblėsę.
Kovo mėnesio ekonominio vertinimo rodiklis palyginti su tuo pačiu laiku pernai, sumažėjo 7 proc., lūkesčių nuosmukis užfiksuotas visuose sektoriuose, pramonėje statyboje, ten pasitikėjimo rodiklis smuko 5 proc., prekyboje – 2 proc., o paslaugų sektoriuje – 11 proc.
Vartotojų lūkesčiai taip pat blogėja, ir sparčiai. Jau trečią mėnesį iš eilės, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 6 proc., paskutinį kartą toks lūkesčių kritimas buvo fiksuotas prieš 4 metus“, – kalbėjo jis.
V. Šapoka aptarė ir tai, kaip situacija dėl COVID-19 paveikė valstybės bei savivaldybių biudžetų surinkimą.
Jo teigimu, I-ąjį šių metų ketv. valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 6 proc., tai yra, 140 mln. Eur daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, tačiau tai yra 1,6 proc. arba 42,3 mln. Eur mažiau nei prognozuota.
„Šis atsilikimas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nežymus, nes jai pažiūrėtume į kovo mėnesį, jau kovo mėnesį biudžeto pajamos buvo beveik 100 mln. Eur mažesnės nei planuota arba 14 proc. mažesnės nei planuota“, – teigė jis.
Ministras prasitarė ir apie valstybinio banko steigimą, apie kurį praėjusią savaitę buvo užsiminęs ir Gitanas Nausėda.
„Šiuo metu Lietuvoje turime tris finansinio skatinimo institucijas: INVEGA, VIPA ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondą. Manau, kad šių trijų finansinių institucijų tikrai pakanka.
Kalbant apie banko steigimą, visada galima tokią alternatyvą svarstyti, tačiau tai užtruktų apie metus laiko jeigu norime tikrai reikšmingo banko, tai kainuotų apie 1 mlrd. Eur.
Manau, kad tokia diskusija galima ateityje, bet tikrai ne šiuo metu“, – teigė jis.
V. Šapoka taip pat buvo paklaustas, kaip vertina prezidento Gitano Nausėdos išsakytą idėją, susijusią su pelno mokesčio mažinimu toms įmonėms, kurios per krizę išlaiko savo darbuotojus.
„Kalbant apie mokestines lengvatas, siūlau šiuo metu nesvarstyti jokių mokestinių pakeitimų, kadangi įsivelsime į ilgas ir neproduktyvias diskusijas.
Kalbant apie šį konkretų siūlymą, pelno mokesčio lengvatos šuo laikotarpiu kažin ar duos kažkokios reikšmingos naudos, kadangi tos įmonės, kurios šiuo metu uždirba pelną ir mato galimybių plėstis, tai remti jas bendrais mokesčių mokėtojų pinigais, na, kažin ar būtų tikslinga, o tos įmonės, kurios šiandien patiria nuostolių, jos nuostolius galės kilnoti neribotą laiką, kaip numato mūsų teisės aktai, o pelno mokesčio lengvatos tokioms įmonėms, kurios šiuo metu patiria nuosmukį, dėl tokių lengvatų joms nebus nei lengviau, nei tai paskatins išlaikyti darbuotojus“, – sakė jis.
Spaudoje ne kartą buvo minėta ir tai, kad verslams vėluoja ir paramos išmokėjimas, o pagalbos priemonių buvo imtasi per vėlai. V. Šapoka sutiko, kad kai kurios jų galėjo būti įgyvendintos anksčiau.
„Tikrai pritariu, kad INVEGA priemonės galėjo pasileisti anksčiau.
Į ką noriu atkreipti dėmesį, kad vienas mechanizmas, kuris šiandien plačiai taikomas, tai likvidumo parama per mokesčių ir socialinio draudimo įmokų atidėjimą, tikrai sėkmingai veikia. Matome šimtais milijonų atidedamus mokesčius ir šios lėšos naudojamos kaip apyvartinis kapitalas“, – tikino ministras.
Paklaustas, kokius BVP pokyčius V. Šapoka prognozuoja kitiems metams, jis tikino, kad tikėtina, jog jie bus simetriniai.
„Omeny turiu, panašiai, kiek šiemet bus BVP nuosmukis, tiek kitais metais bus augimas, bet tai yra tik grubios prognozės, nes tai, kaip minėjau, ką prognozuoja Lietuva, kitos Europos šalys, tarptautinės organizacijos, prognozės orientuojasi į labai trumpą laiką su didele tikimybe, kad jos artimiausiu metu bus peržiūrėtos“, – sakė jis.
