Nereikia spręsti problemų, kurių nėra
Siekiant padėti išgyventi aukštų palūkanų beprotybę, Prezidentūra siūlo tiesiog didinti gyventojų pajamas – minimalią algą ir neapmokestinamą pajamų dydį, Seimo opozicija užregistravo įstatymo pataisas, kad paskolų turėtojams metams būtų mažinamas gyventojų pajamų mokestis, o štai Lietuvos bankas siūlo įpareigoti bankus klientams siūlyti fiksuotas palūkanas bent pirmiems penkeriems metams.
Kaip teigė buvęs finansų ministras V. Šapoka, tai, kas vyksta dabar, yra žanro klasika, esą prieš rinkimus visada pasipila aibė pasiūlymų, kaip spręsti egzistuojančias ir neegzistuojančias problemas.
„Kol kas jokie duomenys nerodo, jog tie, kas turi būsto ir kitas paskolas, susidurtų su žymiais finansiniais sunkumais. To nerodo ir Lietuvos banko duomenys apie blogąsias paskolas, nedarbo lygis išliko pakankamai stabilus, realiosios gyventojų pajamos šiemet jau nesmunka, tai, ar tikrai reikia spręsti problemą, kurios nėra?“, – kėlė klausimą jis.
Palūkanų normos Europos Sąjungoje lietuviams – vienos didžiausių, tačiau, pasak V. Šapokos, tikėtina, kad mes jau pasiekėme piką, tad ir problema nėra tokia didelė.
„Ekonominė situacija nėra tokia juoda, kaip buvo galima tikėtis po energetinių kainų šoko. Šiemet Lietuvos ekonomika nežymiai smuks, ateinančiais metais, tikėtina, nežymiai augs, tačiau darbo rinka išliko atspari ir stipri, ir gyventojų pajamos pakankamai sparčiai augo, šiemet jau aplenkdamos infliaciją“, – aiškino pašnekovas.
Lietuva turi prisitaikyti
Anot V. Šapokos, kalbant apie Europos Centrinio Banko politiką, vertėtų paminėti, jog Lietuva, įstojusi į euro zoną, atsisakė dalies savarankiškumo šioje srityje, nes palūkanų normos yra nustatomos bendrai visai euro zonai.
„Lietuva turi prisitaikyti, jeigu nori turėti eurą, dėl to Lietuva turėtų vengti veiksmų, kurie, pavyzdžiui, stiprintų kažkokį neigiamą poveikį, vengti tokių veiksmų, kurie kirstų pasitikėjimą Lietuva, jos gebėjimu vykdyti finansinius įsipareigojimus“, – įžvalgomis LNK vidurdienio žiniose dalijosi V. Šapoka.
Jo teigimu, jau ir kai kurių iki šiol darytų dalykų Lietuva galėjo nedaryti.
„Galėjo nežadėti į kairę, į dešinę, kad visiems čia beveik viską kompensuosime dėl energetinių kainų šoko, tokiu atveju patvirtindama 5 procentų deficitą, kas buvo vienas iš aukščiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje, tuo siųsdama signalą, kad Lietuva perdėm liberaliai žiūri į finansų valdymą ir, kad galima drąsiai skolintis ir drąsiai visiems viską kompensuoti.
Žinoma, tai irgi prisideda prie to, kad Lietuva, kaip šalis, skolinasi brangiau nei kitos, o visa tai, aišku, atsiliepia ir verslo skolinimuisi, ir gyventojų skolinimuisi“, – teigė pašnekovas.
Geriausi pasiūlymai
Opozicijos siūlymą kompensuoti palūkanas per gyventojų pajamų mokesčio mechanizmą, V. Šapoka teigė laikantis pakankamai dideliu nesusipratimu.
„Pavyzdžiui, jeigu žmogus netenka darbo ir jis negauna jokių pajamų, šiuo požiūriu – jis negaus ir kompensacijos. Kas daugiau uždirbs, kas daugiau sumokės mokesčių, tas ir gaus daugiau.
Čia nematau labai didelės logikos, plius, tai, tam tikra prasme, yra vienos gerovės perskirstymas kitiems ir nebūtinai tie, kas šiuo metu turi paskolas, yra prasčiausiose situacijose, nes, pavyzdžiui, kas moka nuomą ar gyvena pas tėvus, tie – nieko negauna. Aš manau, kad šitas pasiūlymas net nesvarstytinas“, – teigė jis.
Pašnekovas aptarė ir kitus girdėtus pasiūlymus.
„Na, kalbant apie minimalią algą, tai – vis dėlto, trišalės tarybos reikalas susitarti. Tas sutarimas buvo rastas ir, aš manau, kad to sutarimo nereikėtų ardyti, nes biudžetas tuoj bus pateiktas. Kalbant apie neapmokestinamąjį pajamų dydį, aš manau, kad reikia palaipsniui jį Lietuvoje didinti, kadangi tai yra vienas iš efektyviausių mechanizmų, kuris mažina pajamų nelygybę“, – teigė jis.
Tiesa, Lietuvos banko pasiūlymą apie tai, kad reikėtų įpareigoti bankus teikti gyventojams alternatyvas, V. Šapoka įvertino pakankamai gerai, tačiau, jo manymu, reikėtų atsižvelgti į realią šiuo metu turimą situaciją.
„Tame nėra nieko blogo, bet, ar dabartinis kontekstas tam tinkamiausias – dvejočiau pasakyti, kad taip, nes tai gali gyventojus paraginti aukščiausiame pike fiksuoti palūkanas“, – teigė jis.
Palūkanų normos
Pasak V. Šapokos, daugelis ekonomistų dabar jau sutinka su tuo, kad palūkanų kėlimo pikas – jau pasiektas.
„Ateinančiais metais, į antrąją metų pusę turėtų prasidėti mažėjimas, bet čia su sąlyga, jeigu neįvyks kažkas nenumatyto“, – teigė jis.
Visą reportažą rasite LNK portale:
