„Tai pirmas žingsnis kovojant su tarša. Tai ir signalas gyventojams, kad ateityje turėti ir išlaikyti taršų automobilį bus brangu. Galime savęs neapgaudinėti, daugelis šalių turi visuotinį, kasmetinį mokestį, anksčiau ar vėliau tai bus ir Lietuvoje, bet dabar šis pirmas žingsnis nukreiptas į gyventojų elgsenos pokyčius“, – po Vyriausybės posėdžio sakė V. Šapoka.
Pasak jo, Lietuva turi prisidėti prie kovos su tarša tam, kad išvengtų didelių, milijoninių sumų, kurias reikėtų sumokėti kaip taršos mokesčius, o tokiu atveju tai paliestų ne tik tuos gyventojus, kurie turi taršius automobilius, bet ir kitus gyventojus.
Finansų ministrui antrino ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Jo teigimu, automobilių taršos mokesčio žingsnis žengtas atsižvelgiant į kitų šalių praktikas.
„Mūsų parkas skiriasi nuo kitų šalių tuo, kad turime daug dyzeliu varomu automobilių ir jokio mokesčio nebuvimas sąlygojo, kad mūsų automobilių parkas yra ypatingai vyresnio amžiaus ir taršos rodikliai gerokai didesni. Galiu akcentuoti, kad per paskutinius 2 metus, remiantis naujausiais statistikos duomenimis, Lietuva yra vienintelė šalis, kurioje iš automobilių išmetama tarša didėjo 2 proc.“, – teigė K. Mažeika.
ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė Aplinkos ministerijos siūlomam taršių automobilių mokesčiui.
Kaip Vyriausybės nutarimo aiškinamajame rašte nurodo ministerija, projektu nustatomas mokestis, kurį mokėtų pirmą kartą Lietuvoje įregistruotos transporto priemonės valdytojas. Taršiomis transporto priemonėmis laikomos tos transporto priemonės, kurios turi benzinu ar dujomis varomą variklį, kurio anglies dioksido (CO2) išmetimai viršija 130 g/km ir dyzelinu varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 115 g/km.
Projektas teikiamas su biudžetu ir įsigaliotų nuo 2020 metų sausio 1 dienos. Dabartiniai šių transporto priemonių valdytojai mokesčio mokėti neturės.
