Laukia sunkūs laikai
„INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė Delfi TV laidoje „Piniginiai reikalai“ kalbėdama apie pirmadienio rytą į Vakarų sankcijas sureagavusias finansų rinkas sakė, kad toks Rusijos rublio kurso smigimas žemyn, tik pradžia.
„Kol kas matome, kad rinkos reaguoja labai nervingai ir tas užkratas sklinda nuo Rusijos ir į Europą. Yra Austrijos, Vokietijos ir Italijos bankai, kurie turi nemažą priklausomybę nuo Rusijos verslo, o jų akcijos taip pat labai smarkiai traukiasi.
Ko gero matysime įvairias tų reakcijų kryptis. Rusijos rublis šiek tiek atsigavo centriniam bankui pranešus apie savo sprendimus palūkanų normą padidinti iki 20 proc. Taip pat, kalbant apie kapitalo suvaržymus, visos užsienio valiutą gaunančios įmonės privalės viduje atiduoti 80 proc. savo pajamų užsienio valiuta ir tokiais būdais bus bandoma mažinti valiutos kurso nuvertėjimo erdvę“, – kalbėjo ji.
Ekonomistės nuomone, visgi šiandien pagrindine Rusijos bambagysle toliau išlieka energetikos nešėjai – tai dujų ir naftos eksportas.
„Būtent per šitą kanalą užsienio valiuta ir gali patekti į Rusijos rinką ir tik tai yra stabilumo garantas.
Tad labai priklausys kokią paklausą Vakarai demonstruos Rusijos energetikos nešėjams ir čia gera žinia, kad Vokietija keičiasi, bus statomi SGD terminalai, priklausomybė mažės. Tuo tarpu pačioje Rusijoje stabilumo tikrai nebus. Tos sankcijos, kurių ėmėsi Vakarai, tikrai duoda stimulą didžiausiai finansų krizei nuo praėjusio amžiaus Rusijoje ir sniego gniūžtės efektas tik prasideda“, – sakė ji.
Ekonomistė tikino, kad kalbant apie Rusijos gyventojus, hiperinfliacija ten yra galimai netolima ateitis.
„Rusija yra tampriai priklausoma nuo įvairių prekių importo iš Vakarų, tas prekybos balansas teigiamas tik dėka Rusijos energetikos nešėjų, bet be šitų produktų Rusija yra giliame neigiamame produkcijos balanse ir iš tikrųjų vartotojai susidurs su sparčiai kylančiomis prekių kainomis, o ilgainiui ir su prekių deficitais. Matome, kad Vakarų įmonės nusigręžia“, – tikino ji.
Bendrai, kaip sakė, Rusija ir Ukraina yra reikšmingos žaliavų rinkos žaidėjos, o Rusija, apskritai, didžiausia grūdų rinkos dalyvė.
„Natūralu, kad kariniai veiksmai ir sankcijos šiai šaliai kaitina žaliavų rinkas pasaulyje. Nerimaujama, kad sumažės pasiūla tiek kalbant apie metalus, tiek žemės ūkio žaliavų, tiek energetikos nešėjų, dėl to, matome, kad kainos reaguoja, žaliavos brangsta, o tai paaitrins ir taip sudėtingą žaliavų rinkų situaciją“, – prognozavo ji.
Didžiausia problema – žaliavos
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius laidoje kalbėjo, kad šiai dienai Lietuva tikrai nėra priklausoma nuo eksporto į Rusiją ar Baltarusiją.
„Eksporto prasme mes šiai dienai problemų, santykyje su Rusija, labai didelių nematome ir jeigu ir buvo tam tikras nedraudžiamų prekių eksportas, ką pati Rusija įsileisdavo, jis vyko. Matome, kad daugelis lietuviškų įmonių kaip ir nustojo prekiauti su rusų įmonėmis, bet didžiausia problema yra žaliavos“, – sakė jis.
Kol kas, kaip tikino, žaliavų importas, tokių kaip nafta, dujos, dar vyksta, tačiau įvedus sankcijas atsiskaitymams bei Rusiją atjungus nuo SWIFT, situacija gali pasikeisti.
„Kalbant apie Rusiją, keletas privačių bankų liko, tik klausimas, ar su jais bus galima atsiskaityti, taigi Lietuva turi ieškoti galimybių diversifikuoti (šaltinius-red.). Kas liečia dujas, naudotis SGD terminalu, kas kitus dalykus – ieškoti alternatyvų ir įmonės tai daro, skaičiuoja ir mąsto“, – teigė atstovas.
Šiandien didžiausios problemos, pasak jo, susijusios su žaliavų tiekimu baldų bei popieriaus gamybos pramonei.
„Didžiausias kiekis žaliavų ateidavo iš Ukrainos, kuris dabar yra sustojęs, Baltarusijos ir Rusijos. Tai čia, ko gero, greičiausiai pasimatys probleminės situacijos per ateinančias 2-3 sav., nes tas tiekimas daugeliu atvejų yra sustojęs. Dar kažkiek likučių yra, apmokėtos prekės yra, jos dar važiuoja, bet, tikėtina, kad ilgainiui, įsigaliojus sankcijoms, turėsime tam tikrų klausimų“, – tikino V. Janulevičius.
Jis atvirai sakė, kad kai kurios įmonės šiandien netgi dėliojasi planus dėl darbų pristabdymo, jeigu tai būtų reikalinga pritrūkus žaliavų.
„Tokie planai yra dėliojami, bet kol kas sakyti, ar jie įsigalios, tikrai yra sunku, bet kelios įmonės apie tai galvoja, kad mažinti apsukas“, – teigė jis ir pridūrė, kad minėtos įmonės dirba su mediena.
Ar brangstančios žaliavos smarkiai atsilieps ir bendroms produkcijos kainoms, V. Janulevičius teigė, kad kol kas pasakyti dar sunku.
„Anksti sakyti, tikrai negalėčiau kalbėti su savo kolegas. <..> klausimų turės ir logistai, ir Klaipėdos uostas, ir „Lietuvos geležinkeliai“.
Ką matome iš esmės, ką reikės daryti ir spręsti šią situaciją, kad užsidarius rytiniam tranzitui, visi turime aktyviau naudotis mūsų Klaipėdos uostu, siųsti prekes jūra“, – sakė jis.
Pramonininkų atstovas tikino, kad kas liečia prekių eksportą į Rusiją, bendrai verslui atsiriboti ir diversifikuoti jį nebus sunku, tačiau kalbant apie importą situacija kiek kitokia.
„Apie importą aš taip nesakau, čia yra ilgesni dalykai ir atsisakyti tam tikrų energetinių išteklių yra visų siekis, bet tam reikės tam tikro laiko. Bet gali būti, kad jo ir nebus, nes atsiradus sankcijoms reikės ieškoti greitų sprendimų“, – teigė V. Janulevičius.
Galimos recesijos tragedija nevadina
Ekonomistė I. Genytė Pikčienė skaičiavo, kad Lietuvos ekonomikos nuostolius dėl Rusijos sukelto karo šiandien skaičiuoti ir numatyti dar labai sunku.
„Kol kas vertinti labai nelengva, nes gyvename scenarijų fazėje, kuomet svarstome įvairias galimybes, bet galime pasidžiaugti, kad 2014 -aisiais Rusijos embargas tą priklausomybę nuo Rytų rinkų stipriai sumažino.
Eksporto prasme Rusijos rinka mums jau seniai nedidelės reikšmės, tad tiesioginiai praradimai yra niekiniai ir galvos skausmo nekelia“, – teigė ji.
Anot ekonomistės, kol kas didžiausias galvos skausmas – energetika.
„Energetikos apribojimas, jeigu tokių sankcijų bus imtasi, trumpuoju laikotarpiu gali būti skausmingas, bet vidutiniu ar ilguoju laikotarpiais tai būtų stimulas palankiems procesams, nes proveržis įvyktų tiek atsinaujinančios energetikos, tiek diversifikacijos šaltinių prasme. Visai Europa po šio išbandymo taptų stipresnė, saugesnė“, – sakė ji.
I.Genytė Pikčienė kalbėjo ir apie galimą recesiją, kurią įvardijo kaip vieną iš galimų scenarijų, tačiau tikino, kad net jei taip ir nutiktų, ji čia tragedijos nematanti.
„Techninė recesija nėra kažkas labai baisaus. Tai situacija, kuomet ekonomika du ketvirčius iš eilės smunka. Tai turint omenyje, kad pasaulis neseniai atlaikė pandemiją ir stebėjo rimtus išbandymus, šių metų pradžioje jau buvo kalbama, kad yra lėtesnės raidos tikimybė. Tad nuo aukšto kalno šiek tiek smuktelti nėra didžiulė tragedija, net jei tai būtų vadinamoji recesija.
Reikia turėti omenyje, kad nepaisant pernai metų išbandymų, Lietuvos ekonomika yra atspari ir turi solidžius finansinius rezervus ir struktūriniai rodikliai leidžia tikėtis, kad mes išliksime visai stabilūs ir nuosmukis, jei bus, nebus mums sunkiai išgyvenamas“, – teigė ji.
Pasak ekonomistės, BVP prognozes, kurios buvo žadamos anksčiau, šiandien jau galima pamiršti, taip pat prastėja ir gyventojų lūkesčiai.
V. Janulevičius aiškino, kad jei gyventojų lūkesčiai nesitaisys, pirkimas mažės, o kainas reikės didinti dėl žaliavų kainų pokyčių, tai įtakos gali turėti ir darbuotojų atlyginimams.
„Jeigu yra neaiški ateitis, tai investuoti į brangius ilgalaikius daiktus sustosime ir NT kainų augimas turbūt pristos, statybos turės dvejopą pobūdį“, – sakė ir vardijo, kad tai gali būti tiek nenoras investuoti, tiek pačių statybų brangimas, kuris bus susijęs su žaliavų kainų augimu.
„Manyčiau, kad ilguoju laikotarpiu atlyginimų augimas koreliuosis su mūsų BVP augimu. Mano asmenine nuomone, jeigu mes šiemet sugebėsime nueiti į pliusą, tai bus labai gerai“, – teigė jis.
Pramonininkų atstovas tikino neatmetantis, kad dėl brangstančių žaliavų bei energetinių resursų verslas gali kreiptis paramos iš valstybės.
„Reikia žiūrėti, ką daro mūsų kaimynai ir reaguoti“, – sakė jis.
