Apie tai jis kalbėjo antradienį nuotoliniu būdu surengtoje pandemijos ekonomikos konferencijoje.
V. Šapoka savo pranešimą pradėjo nuo pastebėjimo, kad šiuo metu vyksta ne tik finansų, bet ir psichologinė krizė.
„Kiekvienam reikia įvertinti savo reakciją į krizę. Psichologai sako, kad tokiais atvejais pradeda gynybos mechanizmai, kurie gana gerai nuspėjami. Jų yra keturi. Pirma, neįveiktos problemos vertinamos kaip didesnės, nei jau įveiktos. Antras mechanizmas yra indukcinis, kai bandoma užkrėsti kitus kokia nors tendencija, ypač neigiama.
Žinoma, dar veikia projekcija (kai savi neigiami jausmai nesąmoningai priskiriami kitiems ar aplinkai – „Delfi“). Ketvirta ir, mano manymu, labai pavojinga yra regreso stadija, kai žmonės tarsi suvaikėja. Iš esmės nebemoka daryti dalykų, kuriuos anksčiau darydavo ypač puikiai. Kviečiamasi tėviškos globos“, – kalbėjo jis.
Finansų ministras sakė, kad šie mechanizmai yra normalūs, tačiau juos reikia įsisąmoninti.
„Krizės fazės irgi yra gana aiškios: pirminė reakcija, bejėgiškumo jausmas, kapituliacija, kai atrodo, kad nieko neįmanoma padaryti, o galiausiai – mobilizacija, kai verslas imasi veiksmų, t. y. prisitaiko prie situacijos, pakeičia ją ir išnaudoja galimybes. Dabar reikia kalbėti šaltai apie faktus. Aš to šalto dušo ir pateiksiu“, – sakė V. Šapoka.
Subsidijos neveikia
V. Šapoka priminė, kad ekonomikos gelbėjimo planas Lietuvoje patvirtintas prieš daugiau nei mėnesį.
„Išskirti penki prioritetai. Pirmiausia, užtikrinti visuomenės sveikatą. Antra, išsaugoti kuo daugiau darbo vietų ir gyventojų pajamas. Trečia, padėti verslui išsaugoti likvidumą. Ketvirta, skatinti ekonomiką. Penkta, pasirūpinti valstybės iždo likvidumu.
Kalbant matematiniais terminais, situacija panaši į laisvo keliautojo uždavinį, kai iš anksto nežinai, kiek reikia nukeliauti, – tiesiog labai nori atsidurti toje pačioje situacijoje, kokia buvo prieš kelionę (prieš krizę).
Faktas, kad toje situacijoje neatsidursime, nes tai yra ne sprintas, tai yra maratonas. Pasibaigus karantinui, gyvenimas negrįš į savo vietas. Kažin ar jis grįš artimiausiu metu. Turime orientuotis, kad kas nors panašaus galėtų įvykti po 2 ar 3 metų, kai turėsime vakciną. Iki to laiko mokslininkai abejoja, ar apskritai bus imunitetas, net jei žmonės persirgs“, – sakė ministras.
V. Šapoka nurodė, kad šiuo metu jau paskirta 130 mln. iš 500 mln. eurų, numatytų visuomenės sveikatai užtikrinti šiais metais.
„Kalbant apie darbo vietų išsaugojimą ir gyventojų pajamas, atsižvelgta į mūsų visuomenės socialinį tipą. Buvo numatytas prastovų mechanizmas, bet Baltijos šalyse prastovų mechanizmai (dosnesni ar mažiau dosnūs) nelabai veikia. Yra laukimo fazė. Faktas, kad šioje srityje turime imtis papildomų priemonių.
Planas jau parengtas. Tam, kad orientuotumės į laikotarpį po karantino. Reikės papildomai subsidijuoti darbo vietas. Manau, svarbus ne tik prastovų subsidijavimas. Matome, kad iš pradinių 500 mln. eurų (kurie išaugs iki 1 mlrd. eurų) šiuo metu panaudota tik 70 mln. Taip, tai prasidėjo neseniai, bet reikia papildomų žingsnių“, – sakė jis.
V. Šapoka dar nurodė, kad šiuo metu vien atidėtų mokesčių yra už 250 mln. eurų, per 100 mln. eurų yra kitų likvidumo priemonių.
„Faktas, kad greitosios priemonės strigo. Reiktų atkreipti dėmesį, kad likvidumui išlaikyti buvo numatyta 500 mln. eurų, ir ta suma dvigubėja.
Turime naują Nemokumo įstatymą, kuris duoda pakankamai daug erdvės susitarti. Seime yra pateiktas bankrotų moratoriumo projektas. Iš esmės tam, kad staigių bankrotų būtų išvengta“, – dar sakė jis.
Ministras priminė, kad skatinimo procesui vykdyti iš pradžių buvo numatyta 1 mlrd. eurų, bet ta suma jau padidinta iki 1,5 mlrd. eurų.
„500 mln. eurų orientuota į visuminės paklausos didinimą, į strateginiuose valstybės planuose esančių projektų finansavimą“, – patikslino jis.
Galiausiai V. Šapoka nurodė, kad Lietuva per maždaug mėnesį jau pasiskolino 2 mlrd. eurų, o antradienį ketinama pasiskolinti dar.
„Šiandien, manau, taip pat bus labai geras rezultatas, su geromis sąlygomis“, – sakė jis.
Pranešėjas dar perdavė, kad, jei Vyriausybė siūlys peržiūrėti biudžetą, bus kalbama tik apie išlaidų mažinimą.
„Dabartinė biudžeto struktūra sudėliota taip, kad, esant ekstremaliai situacijai, valstybė naudoja skolintas lėšas, nejudina biudžeto. Visi tie milijardai, apie kuriuos kalbu, jiems investuoti ar skirti biudžeto peržiūrėti nereikia“, – sakė V. Šapoka.
Jis pridūrė, kad bendrai Vyriausybės priemonės sudarys apie 5 mlrd. eurų, t. y. dvigubai daugiau nei iš pradžių.
„Pandemijos ekonomikos grupė“ prisistato kaip neformalus ekspertų forumas, kuris apibendrina ir analizuoja informaciją apie COVID-19 pandemijos iššūkius ekonomikai.
