Nuostolius patirianti įmonė įvardijo, kad yra trys esminės faktorių grupės, nuo kurių priklauso bendrovė.
Pirmai veiksnių grupei priklauso įmonės veiksmai, už kuriuos atsakinga tik „Orlen Lietuva“. Tai – investicijos į naftos perdirbimo gamyklos modernizavimą, valdymo ir audito procesai, naftos pirkimas grupės mastu, inovatyvių technologijų diegimas ir užimtumo politikos restruktūrizavimas.
Antrajai grupei priklauso tie faktoriai, kuriuos lemia ne tik „Orlen Lietuva“ veikla, bet ir valstybės institucijos ar įmonės, su kuriomis dirbama. Jai priklauso šiuo metu vis daugiau dėmesio sulaukiantys diskusijų objektai, pavyzdžiui, gabenimu geležinkeliu tarifai.
„Gabenimu geležinkeliu tarifai – didesni nei taikoma mūsų konkurentams“, - vardija bendrovė.
Taip pat šiai grupei priklauso Rengės ruožo klausimas, produktotiekio problemos,galimybės pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paranma, privalomojo valstybės rezervo klausimai.
Galiausiai įmonės veiklą lemia ir nepriklausomi veiksniai, tokie kaip paklausos ir pasiūlos balansas, geopolitinė rizika, teisinio reguliavimo poveikis, perdirbimo maržos.
Lietuvoje veikiančią „Orlen Lietuva“ valdančios bendrovės „PKN Orlen” vyriausias ekonomistas Adamas Czyżewskis dėsto, kad Europos naftos perdirbimo sektoriuje yra daug iššūkių, pavyzdžiui, pasiūlos spaudimas iš JAV, padidėjusi paklausa Rytuose ir tebesitęsiantis „Arabų pavasaris“.
Visgi, anot jo, tai nekeičia fakto, kad Europoje šiuo metu yra per daug naftos perdirbimo gamyklų ir ne visoms yra lemta išgyventi.
Pasak jo, dėl prastų perspektyvų Europos rinkoje, mažiau sėkmingas gamyklas investuotojai yra mažai suinteresuoti įsigyti.
Kalbėdamas apie Mažeikiuose esančią gamyklą, A. Czyżewskis įvertino ją kaip gerą ir pabrėžė, kad ji būtų dar geresnė, jei būtų įsikūrusi pajūryje.
„Tačiau ji nėra įsikūrusi pajūryje ir gaminius reikia gabenti“, - teigė A. Czyżewskis, pridūręs, jog logistikos sąnaudos įmonės sėkmei turi įtakos.
Įvardijo planus ateičiai
„Orlen Lietuvos” generalinis direktorius Ireneuszas Fąfara skaičiuoja, jog Lietuvoje valstybės kontroliuojama įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ bendrovės konkurentams iš Baltarusijos suteikia iki 30 proc. mažesnius tarifus.
Be to, Lietuvos Vyriausybė svarsto galimybę leisti laikyti 100 proc. valstybės atsargų už Lietuvos ribų, o tai dar labiau pablogintų „Orlen Lietuva“ konkurencingumą. Tai verčia bendrovę galvoti apie įmonės ateitį Lietuvoje.
„Šiuo metu galime teigti, kad jeigu neįvyks joks makroekonominės situacijos lūžis, galimybės įmonei veikti ateityje bus didesnės, bet tiktai jeigu mes turėsime Vyriausybės supratimą“, - sakė I. Fąfara.
Kartu I. Fąfara pacitavo savo vadovą, sakydamas, jog kol kas nėra norinčių pirkti Mažeikių gamyklą.
Anot I. Fąfara, gamyklos išlikimas ateityje priklauso nuo kelių veiksnių. „Orlen Lietuva“ vardija, jog Lietuvoje turi lūkesčių, kad jai bus sumažinti „Lietuvos geležinkelių“ taikomi tarifai, o reikalavimai saugoti naftos ir naftos produktų atsargas užsienio šalyse liks tokie patys.
Jis nesileido į svarstymus, kas laukia bendrovės, jei „Lietuvos geležinkeliai“ nesumažins bendrovei taikomų tarifų.
„Lietuvos geležinkeliai“ paskaičiavo, kad papildomos nuolaidos "Orlen Lietuvai" atsieitų daugiau nei 30 mln. litų per metus, naftos perdirbėjo sąnaudos dėl to sumažėtų 0,14 proc.
„Mes visai nesitikime, kad tarifų mažinimas sumažins išgelbės „Orlen Lietuvą“. Mes kalbame tiktai apie tai, kad norėtume turėti tuos pačius tarifus, kuriais naudojasi mūsų konkurentai. Paprastai: tuos pačius tarifus“, - teigė I. Fąfara.
Bendrovės išlaidos bendradarbiaujant su „Lietuvos geležinkeliais“ sudarė 230 mln. Lt, o išlaidos ruože Mažeikiai – Klaipėda siekė 120 mln. Lt.
„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka atkerta, kad naftos perdirbėjo sąnaudų struktūroje geležinkelių paslaugos sudaro 1,4 procento, kurie mokami ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių geležinkeliais.
„Tarifų dydis yra nustatytas 2009 metais pasirašyta sutartimi. Ją derino ir parašais patvirtino abi pusės. Galima teigti, kad „Orlen Lietuva“ tarifų dydį nusistatė ir parašais patvirtino pati. Ši sutartis galioja iki 2024 metų“, - dėstė s. Dailydka. - Esame pateikę siūlymus „Orlen Lietuvai“ nemokėti infrastruktūros mokesčio. Šio mokesčio dedamoji yra formulėje, pagal kurią apskaičiuojamas galutinis tarifas. Tai sudarytų apie 12 proc. nuolaidą dabartiniam tarifui, arba daugiau nei 20 milijonų litų per metus. „Orlen Lietuva“ šį pasiūlymą atmetė.“
„Orlen Lietuva" atkerta, jog sulaukė pasiūlymo su 10 proc. nuolaidą su sąlyga, kad įmonė sutiks su 12,9 proc. tarifų pakėlimu.
"Manome, kad tokio lygio pasiūlymai neatspindi mūsų situacijos rimtumo ir esame tikrai nustebinti, kad „Lietuvos geležinkeliai“ taip energingai siekia viešinti derybinius pasiūlymus", - papildomą komentarą atsiutė "Orlen Lietuva" atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.
Planuoja atleidimus
"Orlen Lietuva" dėsto, jog be geležinkelių tarifų juos neramina ir kiti klausimai, tad bendrovė siūlo įvesti privalomas suskystintų naftos dujų (SND) privalomas atsargas ir atstatyti geležinkelį Rengės ruože, prašo Vyriausybės paramos produktotiekiui iš naftos perdirbimo gamyklos iki terminalo Klaipėdoje.
I. Fąfara priminė anksčiau „Mažeikių nafta“ (dabar „Orlen Lietuva”) ilgus metus dirbusio „Lukoil Baltija“ vadovo Ivano Paleičiko žodžius, jog naftos perdirbimo įmonių be produktotiekio laukia sunkūs laikai.
Vis dėlto įmonė dėl sunkios ekonominės situacijos planuoja atleidimus.
„Pirminiai šių metų planai buvo mažinti darbuotojų skaičių 70-ia darbo vietų, bet reaguojant į situaciją, kuri susiklostė dabar, mes pradėjome 135 asmenų atleidimo procesą ir dabar analizuojame galimybę didinti atleidimus“, - dėstė I. Fąfara.
Pasak jo, planuojama analizuoti dirbančių žmonių skaičius įvairiose departamentuose.
„Mes iš naujo analizuojame veikimo principus“, - dėstė I. Fąfara.
Iš viso „Orlen Lietuva“ grupėje yra 2,1 tūkst. darbo vietų.
DELFI primena, kad Bendrovės „Orlen Lietuva“ EBITDA (pelnas iki palūkanų, mokesčių, amortizacijos ir nusidėvėjimo atskaitymų) 2013 metų paskutinį ketvirtį virto 48 mln. JAV dolerių (120 mln. Lt) nuostoliu. Nuostolių įmonė patyrė ir šių metų pirmą ketvirtį.
2014 m. pirmo ketvirčio „Orlen Lietuva“ rezultatai, palyginti su 2013 finansinių metų to paties ketvirčio rezultatais, yra prastesni. Įmonė gavo 43 proc. mažesnes pajamas už parduotus produktus, fiksavo 60 mln. JAV dolerių mažesnę EBITDA apskaičiuotą LIFO metodu, taip pat 40 proc. mažesnius bendrus pardavimus.
Bendrovė skelbė, kad dėl neigiamo makroekonominio naftos perdirbimo sektoriaus klimato bendrovė sumažino Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklos įrenginių išnaudojimą iki būtinojo minimumo – 60 proc.
