Pristatymas buvo surengtas Vyriausybėje, kur susirinko visi ministrai su savo spaudos atstovais. Tačiau kalbėjo tik premjeras Saulius Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka: kiti Vyriausybės atstovai su savo patarėjais išsirikiavo į eilę ir stebėjo spaudos konferenciją tylomis.
KAS BUS DAROMA:
- ketinama sujungti pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų ir darbdavių įmokas „Sodrai";
- bus peržiūrimos visos mokesčių lengvatos, tarp jų ir ūkininkų;
- PVM lengvata šildymui tęsiama nebus;
- ketina sujungti antrą ir trečią pensijų kaupimo pakopas.
Sujungs įmokas „Sodrai"
S. Skvernelis teigia, kad nors reformos yra ilgalaikės bei plačios, tačiau bent jau šiais metais jis žada sujungti darbuotojo ir darbdavio mokamus mokesčius „Sodrai". Šiuo žingsniu tikimasi užkirsti kelią „vokelių" mokėjimui, mat paprastai jų mokėjimu suinteresuoti darbdaviai.
Šiuo metu pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimas iš viso apmokestinamas 55,18 proc. tarifu: 15 proc. sudaro pajamų mokestis, 6 proc. sveikatos draudimas, 3 proc. pensijų ir socialinis draudimas, o 31,18 proc. „Sodrai" nuo darbuotojo atlyginimo moka darbdavys.
Taigi ši 31,18 proc. dalis turėtų būti perkeliama darbuotojui. Pagal pirminį sumanymą, šiuo dydžiu turėtų automatiškai didėti darbuotojų darbo užmokestis „ant popieriaus".
Paklaustas, kaip užtikrins, kad darbuotojų atlyginimai „ant popieriaus" pakiltų, nes darbo užmokestis nustatomas darbo sutartimis tarp darbdavių ir darbuotojų, S. Skvernelis teigė, kad svarstoma priimti specialių saugiklių įstatymą, kuris užtikrintų, kad pasinaudojant pertvarka atlyginimai nebūtų sumažinti.
Premjeras sako besitikintis, kad šiuo atveju nebus panašiai kaip su euru.
„Vienintelė alternatyva yra (kitokios nematau) tikrų saugiklių įvedimas įstatyme. Įstatyme labai aiškiai reikia apibrėžti nuo kurios dienos, kaip fiksuojamas darbo užmokestis, kas grėstų, kokios finansinės sankcijos darbdaviui, kuris sugalvotų tokiu būdu pamažinti darbuotojo atlyginimą. Aš nenoriu pasakyti „panašiai kaip su euro įvedimu", nes tas monitoringas tada greitai pasibaigė ir matome situaciją. Tas saugiklių įstatymas turėtų galioti pakankamai ilgą pereinamąjį laikotarpį, turi būti labai aiškios, proporcingos finansinės sankcijos, jeigu bus bandoma mažinti darbo užmokestį", - sako S. Skvernelis.
Peržiūrės visas lengvatas
Premjeras taip pat sako, kad bus peržiūrimos visos mokesčių lengvatos, tarp jų ir ūkininkų. Pasak S. Skvernelio, jis nenori pasakyti, kad ūkininkai nemoka visai jokių mokesčių, bet teigia, kad ūkininkams galioja apie 20 įvairių lengvatų ir jų yra per daug.
„Tiek dėl PVM lengvatų, tiek dėl visų kitų lengvatų, landų ir legalių būdų nemokėti mokesčių su premjeru esame ne kartą pasakę, kad iki vasaros pateiksime konkrečius pasiūlymus, kokios turėtų likti, kokios turėtų išnykti. Pagrindiniai kriterijai, ar tų lengvatų duodamas efektas yra teigiamas Lietuvai, ar jos nepagrįstos", - sako finansų ministras V. Šapoka.
Šiuo metu galioja lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šilumai, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, viešbučiams, laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, keleivių vežimo paslaugoms bei 5 proc. tarifas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms.
Tuo metu ūkininkų pajamos, kol ūkininkas nėra PVM mokėtojas, iš viso neapmokestinamos. Kai ūkininkas tamps PVM mokėtoju, jo pajamos apmokestinamos 5 proc. GPM tarifu, kai standartinis tarifas visiems gyventojams siekia 15 proc.
PVM mokėtoju registruojamasi, kai pasiekiama 45 tūkst. eurų riba. Ūkininkams, kurie nėra PVM mokėtojai, už parduotą produkciją gali būti taikoma kompensacinio PVM tarifo schema: tada ūkininkai gauna 6 proc. priemoką.
Ūkininkai taip pat naudojasi lengvatomis dyzelinams degalams, nemoka nekilnojamojo turto mokesčio už turtą, naudojamą pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti.
„Sodros" įmokas moka tik tie ūkininkai, kurie valdo ne mažesnius nei 4 ekonominių dydžių ūkius (25-33 ha arba apie 20 galvijų) bei gauna apie 4000 eurų pajamų per metus. Tokiems ūkininkams nustatytas 28,5 proc. įmokos tarifas. Tiesa, individualią žemės ūkio veiklą vykdantys ūkininkai turi mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
„Ūkininkai taip pat yra darbotvarkėje. Mes tikrai nepalaikome tos pozicijos, kai sakoma, kad jie visiškai nieko nemoka, bet tų lengvatų įvairiausių mokestinių yra daugiau nei 20 ir mes turime pažiūrėti per socialiai atsakingo, teisingo verslo prizmę. Nes tai yra verslas", - sako S. Skvernelis.
PVM lengvatos šildymui neliks
Finansų ministras V. Šapoka, be kita ko, teigė, kad neplanuojama pratęsti PVM lengvatos šildymui, kuri galioja iki gegužės pabaigos. Standartinis PVM tarifas siekia 21 proc., tuo metu lengvatinis tarifas šilumai yra 9 proc.
Sujungs antrą ir trečią pensijų kaupimo pakopas
Pasak premjeras S. Skvernelio, artimiausiu metu tikrai bus peržiūrėta antrosios pakopos pensijų kaupimo sistema, nes ji yra neefektyvi. Jis ramino, kad antroji pakopa naikinama nebus, bet užsiminė apie galimą sujungimą su trečiąja pakopa, kurioje žmonės savanoriškai pensijai kaupia patys, be valstybės paramos.
„Tikrai bus peržiūrėta antros pakopos pensijų sistema, tikrai ji nebus naikinama jokiu būdu, mes tik turėsime padaryti mechanizmą, kaip pasielgti su tais žmonėmis, kurie gauna mažas pajamas, kaupia pensijų ir sulaukę pensinio amžiaus nesukaups tiek, kad galėtų įsigyti tą vadinamą anuitetą. Jie tiesiog gaus vienkartinę 1500 ar 2000 išmoką, mažą „Sodros" pensiją ir po to vėl ateis su ištiesta ranka prašyti socialinės paramos. Kokį mechanizmą mes pasirinksime - ar reikės pareikšti valią tiems, kurie lieka, ar tiems, kurie išeina - dar nėra apsispręsta, bet tokia galimybė bus sudaryta. Antros pensijų kaupimo pakopos sistema bus keičiama (kaupimas ir skatinimas iš valstybės)", - sako premjeras.
„Galiu paminėti ir trečią pakopą: greičiausiai tai būtų antros ir trečios pensijų kaupimo pakopos sujungimas", - teigia S. Skvernelis.
Pensijų sistemos kaupimo pertvarka bus įgyvendinama 2018 m., bet darbų pradžia numatoma jau šiemet.
