„Rusų kalbą mūsų šalyje dar moka visi, kas sovietmečiu baigė mokyklas Lietuvoje - visi kam daugiau nei 35-eri, o į darbo rinką įsitraukę šiandieniniai 20-ečiai su rusų kalba „stringa“, nors lietuviškai išsisuka, pati mačiau kaip prekybos centre, batų parduotuvėje, pardavėja kantriai baltarusiams kartojo žodį „padažytė“, kol jie ją suprato, kad reikia palaukti (rus. padaždyte). Paklausiau vėliau pardavėjos, ar ji moka rusų kalbą - sako, ne, bet turiu sąsiuvinyje 10 pagrindinių dažniausiai naudojamų rusiškų žodžių susirašius lotynišku šriftu, lietuvišku tarimu, padeda“, - pasakoja kalbos mokyklos „AMES“ komercijos direktorė Renata Sabonienė.
Ji pastebi, kad Lietuvos jaunoji karta rusų kalbos beveik nemoka, nes retas kuris mokėsi mokykloje, o jei ir mokėsi kaip antrąją užsienio kalbą, po anglų, jos praktiškai nenaudojo, nes neturi kur.
„Mokytasi, bet praktiškai nenaudota užsienio kalba sunkokai atsigamina, reikia vėl mokytis arba imti naudoti. O pastaruoju metu poreikis rusų kalbos naudojimui Lietuvoje padidėjo, tai - naujos tendencijos, kaimynai baltarusiai plūsta į Lietuvą, ir parduotuvėse, ir kavinėse, ir gatvėse jų padaugėjo, susikalbėti juk norisi. Subrendę piliečiai dar susikalba, o vaikai ir jaunimas, tik tie, kurie augdami buvo susiję su šia kalba. Kaip bebūtų, tai vienos didžiausių šalių, vis didinančios įtaką pasaulyje ir pačios didžiausios lietuvių kaimynės šalies gimtoji kalba, tad tikrai vertėtų ir ją mokėti“, - mano R. Sabonienė.
Kalbų mokyklos „Lingua perfecta“ direktorė Laura Montvilaitė antrina, kad rusų kalbos populiarumą lemia geografinė šalies padėtis – Lietuva ribojasi su slaviškai kalbančiomis šalimis, turi verslo ryšių su jais: „Tą įrodo faktas, kad rusų kalbos mokytis dažniausiai kreipiasi žmonės, kurie pradeda dirbti ir darbe jiems prireikia rusų kalbos, nes įmonės, kuriose žmonės dirba, bendrauja su partneriais, klientais Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje. Visgi, kaip ir visur, čia sėkmingą verslą bei bendradarbiavimą nulemia ir gebėjimas kalbėtis rusiškai.“
„Šiuo metu amžius kuomet "dar moka" arba "jau nemoka" rusų kalbos yra 28-29 metų piliečiai ir kasmet jie "sensta", - šypsosi edukacinės bendrovės „Kalba.Lt" vadovas Rytis Jurkėnas. - Esu tikras, kad būtent su šiuo demografiniu reiškiniu yra susijęs ir toks aukštas prioritetas rusų kalbai. Šiuo metu vis dar daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų kalba rusų kalba, tačiau, esu tikras, ši proporcija keičiasi kasmet anglų kalbos naudai.“
TNS LT Lietuvoje 2012 m. vasarį – kovą atliko visuomenės nuomonės „Eurobarometro“ tyrimą, inicijuojamą Europos Komisijos ir Europos Parlamento. Tyrimo metu tiesioginio interviu būdu 27-iose Europos Sąjungos šalyse apklausta 26,751 tūkst. gyventojų, Lietuvoje – 1,021 tūkst.
Vaikų ateičiai – svarbesnė anglų
„Kaip matome iš "svarbumo vaikams" procentų, vertinimai daug akivaizdžiau yra anglų kalbos pusėje, nes ir respondentai, turintys vaikų, potencialiai yra jaunesnio amžiaus. Tą patį mes stebime ir pagal rusų kalbos poreikio augimą - jis sparčiausiai auga vaikams ir jaunimui iki 30-ies metų. Vyresnių, besimokančių rusų kalbą beveik neturime“, - sako R. Jurkėnas.
„Manau, tėvų požiūris ir susirūpinimas, kad vaikai rusų kalbos nebemoka ir reikėtų mokėti ir šią kalbą, yra pagrįstas, tačiau, lietuvių jaunimas jai teiks mažesnį prioritetą nei anglų, nes ir rusai labai intensyviai kerta anglų kalbos studijas“, - antrina R. Sabonienė.
Mato ateitį ir vokiečių kalbai
Taip pat beveik penktadalis (19 proc.) apklaustųjų mano, kad ir vokiečių kalba vaikams turės svarbos, o 9 iš 10 respondentų mano, kad kiekvienas ES gyventojas turėtų mokėti bent vieną papildomą kalbą be gimtosios, rodo „Eurobarometras“.
„Vokiečių kalba "grįžo" į trečiąją vietą kuomet pernai gegužę baigėsi pereinamasis laikotarpis ir atsidarė Vokietijos darbo rinka. Iki tol vokiečių kalba jau buvo užleidusi pozicijas ispanų ir prancūzų kalboms. Taip pat šiuo metu mes jaučiame labai didelį Vokietijos institucijų dėmesį ES šalims, taip pat ir Lietuvai, skatinant vokiečių kalbos mokymą“, - pastebi R. Jurkėnas.
Panašios pozicijos laikosi ir L. Montvilaitė, teigianti, kad vokiečių kalbos dažniausiai mokomasi jos prireikus darbo reikalais, o R. Sabonienė pasakoja, kad nors vokiečių kalba yra nemažiau svarbi mokėti, „AMES“ duomenys rodo, kad mokantis užsienio kalbų savanoriškai, 90 proc. besimokančių piliečių pirmiausiai renkasi anglų kalbą, o likusius procentus pasidalina kitos kalbos.
„Pirmiausia – norvegų, tai susiję su darbo pasiūla lietuviams, toliau beveik po lygiai yra besimokančių vienodą nedidelį prancūzų, vokiečių, ispanų, italų, kinų, rusų, lietuvių“, - sako ji.
