Naujųjų metų išvakarėse V. Antonovas restorane susitiko su draugu. Jiedviem besikalbant V. Antonovas pasakė, kad turi trumpam išeiti ir su kažkuo pasimatyti. Nors sakė sugaišiąs penkias minutes, nuo tos akimirkos V. Antonovo niekas nematė.
Iš pradžių artimieji nepanikavo, tačiau vėliau V. Antonovo tėvas Aleksandras kreipėsi į policiją. Ką konkrečiai pavyko pamatyti peržiūrint stebėjimo kamerų įrašus, VČK-OGPU šaltinis nepasakojo, bet paminėjo, kad viskas atrodė panašu į pagrobimą.
Kadaise V. Antonovas buvo ganėtinai sėkmingai dirbęs bankininkas (tiesa, visada turėjo pinigų plovimo schemų dalyvio reputaciją). Jis buvo įsigijęs banką vienoje iš Baltijos šalių, Didžiosios Britanijos futbolo klubą „Portsmouth“ ir automobilių įmonę „Spyker Cars N. V.“ V. Antonovas net dalyvavo derybose dėl automobilių gamybos milžinės SAAB įsigijimo, tačiau, kai Europos Sąjungoje buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, pasinaudodamas padirbtu pasu pabėgo į Rusiją.
V. Antonovas taip pat yra buvęs bankrutavusio Lietuvos „Snoro“ banko pagrindinis akcininkas.
Visai netrukus Rusijoje apsistojęs V. Antonovas buvo apkaltintas banko „Sovetskij“ lėšų pasisavinimu ir nuteistas kalėti. Visgi bausmės atlikimo terminas buvo neilgas, o išėjęs į laisvę jis vėl mėgino įsigyti tam tikrus bankus, bet nesėkmingai. Beje, dalyvauti įvairiose finansinėse operacijose V. Antonovas neatsisakė, ypač pastaraisiais metais.
Po suėmimo dėl kaltinimų „Sovetskij“ byloje V. Antonovas iš karto ėmė bendradarbiauti su tyrėjais ir nuo to laiko sutinka duoti parodymus įvairiose rezonansinėse bylose. Pavyzdžiui, jis tapo liudininku pulkininko Dmitrijaus Zacharčenkos, taip pat „Laundromat“ byloje ir kt.
