Nuo rugsėjo Maksimo Švidkio konsultacijų firma pastebi augantį skaičių verslininkų, kurie nori išvykti iš Rusijos.
„Verslininkai grįžo iš vasaros atostogų, išsiaiškino situaciją ir nusprendė veikti“, - AFP naujienų agentūrai sakė „Shfm Overseas" filialo Švedijoje vykdomasis direktorius M. Švidkis.
„Išvada labai aiški – verslui toks netikrumas ir nestabilumas labai nepatinka“, - mano specialistas.
Jo klientai – įvairių sričių verslininkai, pradedant informacinėmis technologijomis ir baigiant gamyba bei prekyba. Tarp jų yra ir tokių, kurie jau seniai svarsto galimybę emigruoti. Yra ir tokių, kurie išvykti apsisprendė dar visai neseniai.
Kai kurie iš jų jau pardavinėja ar dar tik ketina parduoti savo verslą Rusijoje, kiti – svarsto galimybę įsigyti naują, dažniausiai vienoje iš Europos Sąjungos šalių, ir kartu su šeimomis išvykti.
M. Švidkis teigia, kad apie panašią situaciją kalba ir jo konkurentai, didėja verslo imigracijos paslaugų paklausa.
Minėtoji paklausa jau pasiekė tokį mastą, kad didžiausias Rusijos bankas neseniai priėmė sprendimą apie pavojų garsiai prabilti girdint investuotojams iš užsienio.
„Šiandien verslininkus labiausiai domina ne naujo verslo galimybės, registracijos tvarka ir kiti formalumai, o galimybė išvykti, gauti leidimą gyventi svečioje šalyje“, - sakė „Sberbank“ vykdomasis direktorius Hermanas Grefas.
Į eilę tvarkingai sustoję verslininkai prašo patarimų, kaip savo verslą perkelti į užsienį – tai reiškia, kad Rusijos verslo pasaulis nebepasitiki V. Putino ekonominiais ir politiniais sprendimais.
Tiesos akimirka
Per pastarąsias kelias dienas buvęs ekonomikos ministras H. Grefas, savo kalboje negailėjęs aštrių žodžių valdžios vykdomai politikai ir brėžęs paralelę su nevykusiais Sovietų laikų lyderiais, sulaukė gerų žodžių už drąsą prabilti.
„Turiu informacijos, kad H. Grefas „siunta“, jam labai nepatinka tai, kas vyksta“, - teigia V. Milovas.
„Tiesos akimirka, kuria pasirūpino vienas iš svarbiausių asmenų V. Putino aplinkoje – labai rimtas signalas, kad prasidėjo vidinė krizė“, - savo tinklaraštyje teigia V. Milovas.
Verslas vis intensyviau traukiasi iš Rusijos, tą patį daro ir galingiausi šalies protai, tarp kurių ekonomikos specialistai ir opozicijos aktyvistai.
Verslininkai jau seniai skundžiasi rizikinga aplinka verslui Rusijoje. Specialistų teigimu, dauguma verslo žmonių padarė išvadą, kad rizika neatsveria galimybių.
Kol praeitą savaitę forume V. Putinas visomis įmanomomis priemonėmis gyrė Rusijos ekonomikos galią, teigdamas, kad „rimčiausieji investuotojai“ ir toliau išlieka lojalūs Rusijai, užkulisiuose vyravo žymiai liūdnesnės nuotaikos.
„Svarbiausia tema užkulisiuose buvo tai, dėl ko skundėsi H. Grefas: eilė telkiasi ne prie investicinių projektų, į eilę rikiuojasi tie, kurie nori išvykti“, - teigia „Metallinvestbank“ atstovas Sergejus Romančiukas.
„Niekas nežino, ką daryti – vairas kaip reikiant kliba“, - sako S. Romančiukas, kuris taip pat vadovauja finansinei rinkų asociacijai ACI.
Rusijos valdžios pareiškimai, kurie primena apsilankymą kreivų veidrodžių karalystėje, Rusijos verslą taip pat varo į neviltį.
Praeitą savaitę V. Putinas, nurodęs imtis ypatingų saugumo priemonių, pareiškė nesiimsiantis absoliučios interneto kontrolės. Iš karto po šio pareiškimo įtakingiausių Rusijos interneto bendrovių akcijos pastebimai smuktelėjo žemyn.
„Nuolat girdime prezidento ir kitų pareigūnų pareiškimus, kurie vėliau paaiškėja esantis melas“, - įžanginiame straipsnyje teigia verslo laikraštis „Vedomosti“, primindamas prezidento pareiškimus, esą Kremlius į Ukrainą savo karių niekada nesiuntė.
Nesustabdomas procesas
Rusijos ekonomikai stojant, o rubliui smunkant vis į naujas žemumas, galimybių verslui Rusijoje lieka vis mažiau. Be to, dėl sankcijų Vakarų bendrovės Rusijos vengia kaip maro.
„Shell“ pasitraukė iš bendro projekto su „Gazprom Neft“. „Morgan Hotel Group“ ir Rusijos bendrovė „Capital Group“ taip pat atsisakė bendro projekto.
Programinės įrangos kūrėjas „Adobe Systems“ uždaro savo skyrių Rusijoje. M. Švidkis teigia abejojantis, ar artimiausiu metu ekonominė situacija Rusijoje pagerės.
„Spekuliatyvus kapitalas niekur nedings, tačiau ilgalaikės privačios investicijos ir toliau mažės. O tai reiškia, kad privatus verslas ir toliau bėgs iš šalies“, - tvirtina M. Švidkis.
