Tačiau Estijos banko "Krediidipank", kuris yra Maskvos banko padalinys, generalinio direktoriaus pavaduotojas Uku Tammaru įsitikinęs, kad ši kapitalo migracija gali tapti rizikos šaltiniu, rašo Estijos dienraštis "Eesti Paevaleht".
Jeigu nemaža dalis Kipro bankuose laikomų Rusijos pinigų būtų perkelta į Latviją, tai sukeltų didelę riziką vietos bankininkystės sektoriui - toks žingsnis automatiškai atkreiptų Rusijos institucijų dėmesį, nes tos šalies pareigūnams draudžiama turėti sąskaitų užsienio bankuose, laikraštis citavo U.Tammaru.
Per pastaruosius 20 metų Rusijos klientų teisėti pinigai pasiekdavo Estijos bankus dėl paprastos priežasties - juose galima lengvai susikalbėti rusų kalba, aiškino U.Tammaru.
Rusija skundžiasi dėl Kipre blokuojamų vyriausybės sąskaitų
Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį skundėsi, kad buvo užblokuotos Rusijos vyriausybinių įstaigų sąskaitos Kipro bankuose - tuo metu, kai šios šalies finansų ministras Michalis Saris ruošiasi tęsti derybas Maskvoje dėl pagalbos krizės apimtai Nikosijai.
Ketvirtadienio rytą paskelbtuose komentaruose D.Medvedevas perspėjo, jog Rusija laikysis "griežtos" pozicijos Kipro atžvilgiu, nes buvo užblokuotos Rusijos vyriausybinių įstaigų sąskaitos šioje saloje.
"Stebina tai, jog kartu su idėja atlikti šį nuskaitymą (vienkartinį bankų indėlių apmokestinimą) buvo užblokuota visų Kipro bankų veikla, įkaitant stambiausius bankus ir tuos, kuriuose dalyvauja Rusija - visiškai normalūs, sveiki, kuriems nekyla jokių problemų su balansais ir mokesčiais", - D.Medvedevas sakė duodamas interviu užsienio žiniasklaidai ir Rusijos naujienų agentūrai "Interfax".
Tai gali "padėti kryžių visai šios valstybės bankų sistemai ir išprovokuoti daug teisinių ieškinių", perspėjo D.Medvedevas.
"Jeigu tos operacijos nebus atnaujintos, tai gresia labai dideliais nuostoliais, jau neminint, kad tai palaidos visą Kipro bankų sistemą - jos paprasčiausiai nebebus", - pridūrė premjeras.
Pasak D.Medvedevo, apie tokį scenarijų "atvirai kalba" Rusijos partneriai Europos Sąjungoje (ES).
"Matyt, tikslas yra ją (Kipro bankų sistemą) sugriauti? Galbūt tai (Europos partnerių nuomone) turi išeiti į naudą Europos Sąjungos ekonomikai ir skatinti šios krizės sureguliavimą?", - klausė Rusijos vyriausybės vadovas, pridūręs: "Štai kodėl turime laikytis gana tvirtos pozicijos dėl įvykių, susijusių su Kipru, ir Kipro skolų reguliavimo."
M.Saris trečiadienį susitiko su Rusijos finansų ministru Antonu Siluanovu ir pirmuoju vicepremjeru Igoriu Šuvalovu, tačiau per tas derybas nebuvo pasiekta apčiuopiamų rezultatų, nes Rusija siekia mainais į didesnę pagalbą perimti pelningą Kipro turtą. Šios derybos turėtų būti tęsiamos ketvirtadienį.
Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso ketvirtadienį taip pat ketina pradėti derybas su D.Medvedevu, o pagrindinė jų diskusijų tema bus Kipro krizė.
M.Saris pažadėjo likti Maskvoje, kol buvo priimtas vienoks ar kitoks susitarimas, galintis padėti jo šalies bankams ir vyriausybei išvengti bankroto.
Kipro finansų ministras taip pat tikisi, kad Rusija sušvelnins 2,5 mlrd. eurų (8,6 mlrd. litų) paskolos, kurią Maskva suteikė Nikosijai 2011 metais, sąlygas. Ši paskola turi būti grąžinta iki 2016 metų.
Rusijos finansų ministerijos atstovas ketvirtadienio rytą sakė negalintis komentuoti, kas bus aptariama per tolesnes derybas.
Rusijos verslo dienraštis "Vedomosti" citavo pareigūnus, informuotus apie trečiadienį vykusias derybas, kurie sakė, kad konkrečių rezultatų nebuvo pasiekta ir kad Kipras kol kas nepateikė jokių pasiūlymų, kurie būtų patrauklūs Rusijai, nors Maskva dar juos nagrinėja.
Rusijos didžiausio banko "Sberbank" generalinis direktorius Germanas Grefas trečiadienio vakarą sakė naujienų agentūrai "Prime", kad Kipras pasiūlė galimybę įsigyti vieną savo banką, tačiau "Sberbank" "neparodė susidomėjimo" šia galimybe.
Kipro skolų krizė kelia "sisteminį pavojų"
Euro zonos vadovas Jeroenas Dijsselbloemas ketvirtadienį pareiškė, kad Kipro skolų krizė kelia "sisteminį pavojų", galintį sudrebinti visą bloką, naudojantį vieningąją Europos valiutą.
J.Dijsselbloemas, kuris taip pat yra Olandijos finansų ministras, šį komentarą išsakė kalbėdamas Europos Parlamente.
Pasak jo, Kipro bankininkystės modeliui reikalingas esminis pertvarkymas.