Finansų krizės krečiamo Kipro bankuose laikomas Rusijos kapitalas gali būti perkeltas į kitas šalis, tačiau labiau tikėtina, kad didesnė jo dalis nusės Latvijoje, o ne Estijoje, teigia bankininkystės ekspertai.
© Reuters/Scanpix

Tačiau Estijos banko "Krediidipank", kuris yra Maskvos banko padalinys, generalinio direktoriaus pavaduotojas Uku Tammaru įsitikinęs, kad ši kapitalo migracija gali tapti rizikos šaltiniu, rašo Estijos dienraštis "Eesti Paevaleht".

Jeigu nemaža dalis Kipro bankuose laikomų Rusijos pinigų būtų perkelta į Latviją, tai sukeltų didelę riziką vietos bankininkystės sektoriui - toks žingsnis automatiškai atkreiptų Rusijos institucijų dėmesį, nes tos šalies pareigūnams draudžiama turėti sąskaitų užsienio bankuose, laikraštis citavo U.Tammaru.

Per pastaruosius 20 metų Rusijos klientų teisėti pinigai pasiekdavo Estijos bankus dėl paprastos priežasties - juose galima lengvai susikalbėti rusų kalba, aiškino U.Tammaru.

Rusija skundžiasi dėl Kipre blokuojamų vyriausybės sąskaitų

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį skundėsi, kad buvo užblokuotos Rusijos vyriausybinių įstaigų sąskaitos Kipro bankuose - tuo metu, kai šios šalies finansų ministras Michalis Saris ruošiasi tęsti derybas Maskvoje dėl pagalbos krizės apimtai Nikosijai.

Ketvirtadienio rytą paskelbtuose komentaruose D.Medvedevas perspėjo, jog Rusija laikysis "griežtos" pozicijos Kipro atžvilgiu, nes buvo užblokuotos Rusijos vyriausybinių įstaigų sąskaitos šioje saloje.

"Stebina tai, jog kartu su idėja atlikti šį nuskaitymą (vienkartinį bankų indėlių apmokestinimą) buvo užblokuota visų Kipro bankų veikla, įkaitant stambiausius bankus ir tuos, kuriuose dalyvauja Rusija - visiškai normalūs, sveiki, kuriems nekyla jokių problemų su balansais ir mokesčiais", - D.Medvedevas sakė duodamas interviu užsienio žiniasklaidai ir Rusijos naujienų agentūrai "Interfax".

Tai gali "padėti kryžių visai šios valstybės bankų sistemai ir išprovokuoti daug teisinių ieškinių", perspėjo D.Medvedevas.

"Jeigu tos operacijos nebus atnaujintos, tai gresia labai dideliais nuostoliais, jau neminint, kad tai palaidos visą Kipro bankų sistemą - jos paprasčiausiai nebebus", - pridūrė premjeras.

Pasak D.Medvedevo, apie tokį scenarijų "atvirai kalba" Rusijos partneriai Europos Sąjungoje (ES).

"Matyt, tikslas yra ją (Kipro bankų sistemą) sugriauti? Galbūt tai (Europos partnerių nuomone) turi išeiti į naudą Europos Sąjungos ekonomikai ir skatinti šios krizės sureguliavimą?", - klausė Rusijos vyriausybės vadovas, pridūręs: "Štai kodėl turime laikytis gana tvirtos pozicijos dėl įvykių, susijusių su Kipru, ir Kipro skolų reguliavimo."

M.Saris trečiadienį susitiko su Rusijos finansų ministru Antonu Siluanovu ir pirmuoju vicepremjeru Igoriu Šuvalovu, tačiau per tas derybas nebuvo pasiekta apčiuopiamų rezultatų, nes Rusija siekia mainais į didesnę pagalbą perimti pelningą Kipro turtą. Šios derybos turėtų būti tęsiamos ketvirtadienį.

Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso ketvirtadienį taip pat ketina pradėti derybas su D.Medvedevu, o pagrindinė jų diskusijų tema bus Kipro krizė.

M.Saris pažadėjo likti Maskvoje, kol buvo priimtas vienoks ar kitoks susitarimas, galintis padėti jo šalies bankams ir vyriausybei išvengti bankroto.

Kipro finansų ministras taip pat tikisi, kad Rusija sušvelnins 2,5 mlrd. eurų (8,6 mlrd. litų) paskolos, kurią Maskva suteikė Nikosijai 2011 metais, sąlygas. Ši paskola turi būti grąžinta iki 2016 metų.

Rusijos finansų ministerijos atstovas ketvirtadienio rytą sakė negalintis komentuoti, kas bus aptariama per tolesnes derybas.

Rusijos verslo dienraštis "Vedomosti" citavo pareigūnus, informuotus apie trečiadienį vykusias derybas, kurie sakė, kad konkrečių rezultatų nebuvo pasiekta ir kad Kipras kol kas nepateikė jokių pasiūlymų, kurie būtų patrauklūs Rusijai, nors Maskva dar juos nagrinėja.

Rusijos didžiausio banko "Sberbank" generalinis direktorius Germanas Grefas trečiadienio vakarą sakė naujienų agentūrai "Prime", kad Kipras pasiūlė galimybę įsigyti vieną savo banką, tačiau "Sberbank" "neparodė susidomėjimo" šia galimybe.

Kipro skolų krizė kelia "sisteminį pavojų"

Euro zonos vadovas Jeroenas Dijsselbloemas ketvirtadienį pareiškė, kad Kipro skolų krizė kelia "sisteminį pavojų", galintį sudrebinti visą bloką, naudojantį vieningąją Europos valiutą.

J.Dijsselbloemas, kuris taip pat yra Olandijos finansų ministras, šį komentarą išsakė kalbėdamas Europos Parlamente.

Pasak jo, Kipro bankininkystės modeliui reikalingas esminis pertvarkymas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuviai išnaudoja nemokamas keliones į Suvalkus: važiuoja ne tik apsipirkti (27)

Alkoholio prekybai taikomus valdžios draudimus galima lengvai apeiti. Tokią tiesą atskleidžia...

Rusijos bankas gerokai padidino aukso atsargas (15)

Rusijos oficialiosios aukso atsargos per tris šių metų ketvirčius padidėjo 5,3 mln. Trojos...

Lietuvos biudžeto perteklius pernai siekė 0,3 proc., skola - 40,1 proc. BVP (5)

Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2016 metais, palyginti su 2015...

Pramonė Lietuvoje per metus padidėjo 7,1 proc. iki 14,97 mlrd. eurų (3)

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje šių metų sausio-rugsėjo mėnesiais, palyginti...

Siūlo žymėti ant pakuotės, jei produkto kiekis sumažinamas (34)

Seimo Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja...

Top naujienos

Sugalvojo, kaip ištraukti žmones iš šešėlio: taip pasielgė pirmą kartą (7)

Panevėžio rajono savivaldybės taryba, norėdama paskatinti gyventojų užimtumą nustatė, kad...

Galimi pretendentai į D. Grybauskaitės vietą pradėjo kalbėti netikėtus dalykus (372)

Galimi kandidatai prezidento rinkimuose pradėjo kalbėti apie socialinę atskirtį ir regionų...

Nemaloni staigmena degalinėje: už daugiau nei 30 prekių negalima mokėti kortele (91)

Į degalinę „Circle K“ užsukęs būrys užsieniečių susidūrė su nemalonia problema. Visiems...

V. Mazuronis nori tapti prezidentu: užkniso tai, kas šiandien vyksta (43)

Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis paskelbė, kad dalyvaus 2019 m. Prezidento rinkimuose.

Lietuviai išnaudoja nemokamas keliones į Suvalkus: važiuoja ne tik apsipirkti (27)

Alkoholio prekybai taikomus valdžios draudimus galima lengvai apeiti. Tokią tiesą atskleidžia...

Vėl smogė meningokokinė infekcija – staiga užgeso berniuko gyvybė (50)

Sekmadienį – nauja meningokoko auka. Kauno klinikų atstovė ryšiams su visuomene Eglė...

K. Pūkas su žmona susilaukė dešimto vaikelio: tai – gyvenimo prasmė (101)

Seimo narys ir žinomas populiarios Kauno televizijos įkūrėjas Kęstutis Pūkas sulaukė...

Energetikos pokyčiai šalyje palies kiekvieną (3)

Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijoje numatoma, jog iki 2050 m. Lietuva elektros ir...

A. Mamontovo idėja Lietuvai - didesnė už Cheopso piramidę (13)

„Aš visuomet galvoju, kodėl žmonės iš viso pasaulio važiuoja į Egiptą? Suveža ten savo...