Pokalbio metu T. Turlovas taip pat išdėstė savo požiūrį į karą Ukrainoje ir tai, kaip Rusijai įvestos sankcijos paveikė „Freedom Finance“ verslą. „Deja, šis karas visiškai sunaikins abi šalis“, – sakė jis.
Leidinio „Forbes“ vertinimu, 35 metų amžiaus T. Turlovo turtas siekia 3,8 mlrd. eurų. Didžiąją šio įvertinimo dalį sudaro verslininkui priklausančios „Freedom Finance Corp.“ akcijos, kurių pirminis viešas siūlymas „Nasdaq“ biržoje įvyko 2019 metais.
Interviu su T. Turlovu „Freedom Finance“ biure Limasolyje, Kipre, vyko anglų kalba kartu su dar dviem žurnalistais iš Lietuvos.
– Iš pradžių, prašau, galbūt galėtumėte paaiškinti, koks yra ryšys tarp bendrovės „Freedom Finance“ ir Rusijos? Ką jūsų klientai, pavyzdžiui, Lietuvoje turėtų apie tai žinoti?
– Šiuo metu esame pardavę savo verslą Rusijoje, nebeturime jokios kontrolės („Freedom Finance“ buvo įsteigta Maskvoje 2008 m. – ELTA). Paskutinį kartą Rusijos sostinėje buvau prieš karą.
Nuo pat pradžių mūsų įmonės tikslas buvo suteikti klientams prieigą prie užsienio rinkų. Visą gyvenimą statėme tiltus su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Europa. Toks buvo mūsų verslas. Šis beprotiškas (angl. crazy) sprendimas dėl karo visus šiuos tiltus susprogdino.
Į Kazachstaną aš persikrausčiau 2011 metais. Dėl daugybės priežasčių, viena kurių buvo tai, kad myliu šią šalį ir jos žmones. Taip pat mačiau ten galimybių. O kai prasidėjo karas, atsisakiau savo rusiškos pilietybės. Dabar esu tik Kazachstano pilietis (ši šalis neleidžia turėti dvigubos pilietybės).
Niekada neturėjome labai turtingų klientų ne tik Rusijoje, bet ir jokiame regione. Daugumą tokių klientų aptarnauja valstybiniai bankai, pavyzdžiui, VTB ar „Sberbank“, taip pat – europietiški bankai. Mūsų tikslinė klientų auditorija buvo vidurinioji klasė, kurie nori prieigos prie užsienio rinkų.
Po sprendimo pasitraukti iš Rusijos rinkos dešimtis tūkstančių savo šios šalies klientų (kurie nebuvo sankcionuoti) iš ten perkėlėme. Šiuo metu Rusijos rinkoje prekiauti negalime, tačiau ir toliau aptarnaujame. Nors ir mažiau nei prieš karą, bet vis tiek dar turime (kelias dešimtis tūkstančių) klientų iš Rusijos.
Daugiausiai verslo veiklos vykdome Kazachstane. Per mus įvyksta maždaug pusė visos vietinės akcijų biržos sandorių. Europoje taip pat siekiame prisistatyti kaip įmonė, kuri teikia prekybos akcijų biržoje paslaugas. Esame listinguojami Niujorko akcijų biržoje, turime gerus santykius su Vakarų institucijomis.
Esame įsitikinę, kad vienintelis būdas klestėti yra integracija. Manome, kad Kazachstanas gali tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų, tarp Kinijos ir Europos. Kalbant apie tai, kaip laikomės sankcijų, mus audituoja britų „Deloitte“. Nepaisant kai kurių kaltinimų, turime efektyvią sistemą.
Ukrainai esame skyrę per 25 mln. eurų humanitarinės paramos. Ten turime daug darbuotojų ir draugų. Pats beveik kasdien bendrauju su savo komanda Ukrainoje. Deja, šis karas visiškai sunaikins abi šalis. Labai norėčiau, kad jis niekada nebūtų prasidėjęs, bet dabar stengiamės padėti žmonėms Ukrainoje. Vaikams, kurie neteko savo tėvų, pastatyti infrastruktūros – vien slėptuvėms mokyklose esame skyrę 3 mln. eurų.
Deja, turime rasti kelią labai sudėtingame gyvenime. Kaip Kazachstano pilietis tikiu, kad mūsų šalis ir prezidentas skiria daug diplomatinių pastangų tam, jog parodytų, kad yra nepriklausomas. Taip, mūsų šalis yra smarkiai integruota su Rusijos ekonomika. Neturime kito pasirinkimo. Turime labai ilgą ir beveik nekontroliuojamą sieną. Importuojame beveik 40 proc. maisto iš Rusijos. Mūsų apsirūpinimas maistu yra labai priklausomas nuo Rusijos, nes jo nusipirkti iš Kinijos neįmanoma. Su Kinija lengva prekiauti elektronika, gamtiniais ištekliais, bet kitomis prekėmis – ne. Lengviau tai padaryti su Afganistanu, Uzbekistanu, Azerbaidžanu.
Galiu pasakyti, kad Kazachstano elitas, verslininkai tikrai nenori integruotis su Rusija, ypač po sprendimo pradėti karą Ukrainoje.
– Ar sprendimas atsisakyti Rusijos pilietybės buvo lengvas?
– Net ir Rusijos žiniasklaidoje jau gana ilgą laiką buvau pristatomas kaip verslininkas iš Kazachstano. Gyventi Kazachstane su rusiška pilietybe nebuvo sudėtinga. Nereikia vizos, jokių leidimų. Ne taip, kaip Europos Sąjungoje.
Tačiau supratau, kad nenoriu turėti nieko bendro su beprotiškais dalykais, kurie pradėjo vykti Rusijoje. Supratau, kad mano ir Kazachstano vertybės sutampa. Prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas niekada nepripažino jokių teritorijų Rusijai, siekia gerų santykių su JAV ir Europa, Kinija.
Mano sprendimas atsisakyti Rusijos pilietybės nebuvo sunkus, tiesą sakant.
– Kodėl Rusijos verslo elitas nesipriešina Vladimiro Putino režimui?
– Manau, taip yra dėl to, kad jie galvoja, jog jau prarado viską, ką turėjo už Rusijos ribų. Prarado ryšius, turtą. Vienintelis belikęs inkaras – Rusijos viduje. Jei pradėtų veikti prieš V. Putiną, kurio labai bijo, tada gali prarasti viską ir visur.
Manau, kad jie nenori rizikuoti. Žinoma, sudėtinga kalbėti už daug įvairių žmonių, bet man atrodo taip. Pats vis dar žinau ten gyvenančių žmonių, ypač iš finansų srities. Ir jie vis dar rodo pagarbą Rusijos vėliavai, nes daugiau nieko neturi.
Kalbant apie V. Putiną, jo galia dabar paremta jėgos struktūromis, o ne Rusijos verslo elito palaikymu.
– Bendrovė „Freedom Holding Corp.“ akcijų kaina rugpjūtį patyrė didžiulius svyravimus. Iš pradžių smuko, po to šovė į viršų. Galbūt galėtumėte paaiškinti, kas įvyko?
– Taip, tai lėmė „Hindenburg Research“ ataka. Tai buvo vadinamasis „short squeze“ (kai investuotojas stato už tai, kad akcijų kaina kris, tačiau vietoje to ji smarkiai pakyla – ELTA). Mano vertinimu, jie nepadarė namų darbų. 90 proc. jų pateiktų kaltinimų prieštarauja „Deloitte“ nuomonei.
(Rugpjūčio 15 d. JAV investicinių tyrimų bendrovė „Hindenburg Research“ paskelbė publikaciją, kurioje teigė, kad „Freedom Holding Corp.“ įžūliai vengia sankcijų, padirbinėja pajamų ataskaitas ir nėra atskyrusi klientų ir savo valdomų fondų lėšų – ELTA)
Efektyvus bendravimas su „Freedom Holding“ klientais ir investuotojais Kazachstane leido suvaldyti situaciją. Šiuo metu jau beveik viso pasaulio reguliuotojai yra tikrinę mus. Auditoriai tikrai nenorėjo rizikuoti savo reputacija, todėl mes esame patikrinti labai nuosekliai. Patikrinta buvo viskas: visos susijusios įmonės, klientai, pajamos, finansinių ataskaitų kokybė.
„Deloitte“ apie „Hindenburg Research“ ataskaitą žinojo dar prieš jai pasirodant. Galiausiai, kai ta ataskaita pasirodė, dauguma mūsų investuotojų neišsigando. Žinoma, užsienio rizikos draudimo fondai ėmė pardavinėti mūsų akcijas. Per pirmas kelias dienas, jų kaina krito 15–30 proc. Tačiau mūsų klientai ėmė jas pirkti, tam išleido beveik 100 mln. JAV dolerių.
Po to atsitiko taip, kad jie („Hindenburg Research“ – ELTA) nebeturėjo akcijų, kurias galėtų parduoti, negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų, nes niekas jiems jų nepardavė, nepaskolino. T. y. jie sudarė sandorius dėl akcijų pardavimo, bet nebegalėjo įgyvendinti savo įsipareigojimų.
Galiausiai pamatėme, kad per pirmas kelias dienas parduotų akcijų sandoriai nebebuvo užbaigiami. Tada akcijų kaina ėmė kopti į viršų, iki 100 dolerių, nes „Hindenburg Research“ nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų ir pirko akcijas brangiau.
Panašu, kad jie galvojo, jog mes jiems būsime lengvas kąsnelis. Deja, nepasiruošė tam iš anksto ir prarado 30 mln. dolerių.
Eltos žurnalisto kelionę į Limasolį apmokėjo „Freedom Finance“, publikacijos turiniui tai įtakos neturėjo.
