Labiausiai brango prekės, kurių importą iš Vakarų valstybių apribojo Rusijos vyriausybė: mėsa, žuvis, vaisiai ir daržovės. Šie maisto produktai, „Barclays Research“ vertinimu, infliacijos indekse sudarė pusę vartojimo krepšelio.
Ne maisto produktų kainos liko tokios pačios kaip ir rugpjūtį – jų metinis augimas tebebuvo 5,5 proc. Tačiau neatsižvelgus į benzino kainas, ne maisto produktų infliacija nuo 4,2 proc. rugpjūčio mėnesį padidėjo iki 4,4 proc. rugsėjį, atspindėdamos rublio nuvertėjimo poveikį.
Kiek anksčiau Rusijos centrinio banko vadovė Elvyra Nabiulina pareiškė, kad remiantis metiniais rezultatais, infliacija neviršys 8 proc. Tai patvirtino siekį galutinai pereiti prie tikslinių kainų pagal 2014 metų rezultatus ir regimoje ateityje sumažinti jų dinamiką iki 4 proc. Beje, analitikai vis dažniau kalba, kad Centrinio banko vadovybės paskelbti 2014 metų infliacijos vertinimai yra nerealūs.
Maisto produktų brangimo efektas turėtų išnykti tik antrajame 2015 metų pusmetyje. Jį panaikinti padės krintančios pasaulinės maisto produktų kainos, nafta ir sulėtėjusi vidinė vartojimo paklausa Rusijoje. Tačiau to nepakaks, kad būtų kompensuotos rublio nuvertėjimo pasekmės.
„Devalvacija tęsis, nes Rusijos korporacijos ir bankai dėl sankcijų neturės galimybės refinansuoti savo tarptautinius įsipareigojimus, o naftos kainos mažės“, - „Barclays Research“ tyrimą citavo „Kommersant“.
Rugsėjo duomenimis, bazinė infliacija pasiekė 8,2 proc., viršydama svarbaus Centrinio banko tarifo lygį. Pinigų ir kreditų politikos monitoringo, kurį Maskvoje atliko paskutinė Tarptautinio valiutos fondo misija, išvados skelbia, kad spartėjant bazinei infliacijai, Centriniam bankui teks imtis dar griežtesnių priemonių, kad pažabotų lūkesčius. Neigiami procentiniai tarifai, ypač sumažėjus likvidumui pasaulinėse rinkose, tik paspartins kapitalo nutekėjimą iš Rusijos.
