Kaip pareiškė Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas, 2022-aisiais deficitas atitiko 2,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Prieš visapusišką invaziją į Ukrainą Maskva prognozavo 1 proc. BVP biudžeto perteklių.
Rusija savo prastėjančią finansinę padėtį oficialiai pripažino nepaisant to, kad praėjusiais metais gavo rekordiškai dideles pajamas iš naftos ir dujų. Prasidėjus karui, Maskva savo energetikos išteklių eksportą nukreipė į Azijos valstybes.
Oficialiais duomenimis, 2022 m., palyginti su 2021-aisiais, Rusijos biudžeto pajamos išaugo 10 proc., tačiau išlaidos padidėjo 26 proc.
Konkretesnės detalės apie valstybės išlaidas nėra viešai pasiekiamos, nes Rusijos finansų ministerija pernai birželį jas įslaptino, motyvuodama „JAV, ES ir kitų nedraugiškų valstybių daromu spaudimu“.
Pasak įmonės „Renaissance Capital“ ekonomistės Sofijos Donec, manoma, kad Maskva daugiausiai lėšų skyrė šalies ginkluotosioms pajėgoms finansuoti.
Turimais duomenimis, Rusijos vyriausybė su deficitu tvarkėsi nukreipdama lėšas iš valstybinio turto fondo, skolindamasi ir energetikos milžinei „Gazprom“ įvesdama papildomą mokestį. A. Siluanovas tvirtino, kad, „nepaisant geopolitinės situacijos, suvaržymų ir sankcijų“, šalies finansų ministerija esą įvykdė „visas numatytas užduotis“. „Padidinome išlaidas... šios lėšos daugiausiai buvo skirtos gyventojams paremti“, – tikino finansų ministras. Jis, be kita ko, kalbėjo apie pensijų didinimą, tačiau apie karą neužsiminė.
Nepaisant visko, manoma, kad dėl invazijos į Ukrainą Rusijai pernai paskelbtos Vakarų sankcijos šiemet šalį spaus dar labiau.
