Vertinant jos standartais, praėjusią savaitę Bundestage pasakyta jos kalba buvo griežta.
Ji kalbėjo apie trijų žingsnių reakciją į nelegalius Rusijos veiksmus Ukrainoje. Pirmadienį Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų paskelbtos sankcijos - lėšų įšaldymas ir draudimas išduoti vizas 21 asmenims – buvo antrasis žingsnis.
Jeigu Maskva nepakeis savo kurso ir „toliau destabilizuos padėtį, pavyzdžiui, Ukrainos rytuose“, bus pereita prie trečiojo žingsnio – ekonominių sankcijų. Pirmadienį A. Merkel žodžius pakartojo jos atstovas spaudai Steffenas Seibertas.
Jo teigimu, Rusija nepadarė nieko, kad sumažintų padėties eskalavimą, izoliavosi nuo tarptautinės bendrijos, pripažindama „neteisėtą“ referendumą Kryme, ir toliau kurstė įtampą, pavyzdžiui, perimdama dujotiekių Ukrainos rytuose kontrolę.
Tačiau ekonominės sankcijos pakenks ir pačiai Vokietijai, rašo portalas Euobserver.com
Rusija į Vokietiją eksportuoja daugiausia naftą ir dujas, tuo tarpu Vokietijos įmonės tiekia pramoninę techniką, traukinius, automobilius ir vaistus. Rusijoje registruota daugiau kaip 6 tūkst. Vokietijos įmonių ir dabar jos baiminasi atsakomųjų Rusijos vyriausybės veiksmų – pavyzdžiui, turto konfiskavimo ir lėšų įšaldymo.
Mažesnės įmonės Rusijos keršto bijo labiau, negu tokios stambios gamintojos kaip „Volkswagen“, „Continental“ ar „Siemens“. Kelios vidutinio dydžio bendrovės jau nutraukė tiekimą Rusijos fabrikams, kad apsaugotų savo investicijas, praneša laikraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.
A.Merkel penktadienį mėgino sumenkinti sankcijų įtaką Vokietijos ekonomikai, pažymėdama, kad dvišalė prekyba su Rusija (76 mlrd. eurų (258,4 mlrd. litų)) nėra kažkuo vertingesnė už prekybą su Čekija (60 mlrd. eurų (204 mlrd. litų)) – kur kas mažesne šalimi.
Ji kalbėjo Miunchene, kur buvo susitikusi su verslo bendruomenės ir pramonės rūmų atstovais, atsargiai parėmusiais jos poziciją.
Ulrichas Grillo, vadovaujantis Vokietijos pramonės asociacijai BDI, teigė, kad sankcijos padarytų žalos abiem pusėms. „Tačiau kai pažeidžiama tarptautinė teisė, sankcijas reikia įvesti“, - sakė jis po derybų su A. Merkel, pridurdamas, kad yra įsitikinęs, jog vyriausybė sprendimą šiuo klausimu priims su „proporcijų jausmu“.
Tuo tarpu energetikos įmonės skubina pardavimo sandėrius su rusais. RWE, viena didžiausių Vokietijos energetikos įmonių, sekmadienį paskelbė, kad už 5,1 mlrd. eurų (17,3 mlrd. litų) parduoda savo naftos ir dujų žvalgybos įmonę Rusijoje.
Jos pirkėju tapo vienas Liuksemburge įsikūręs investicijų fondas, susijęs su Rusijos magnatu Michailu Fridmanu.
Dar viena Vokietijos energetikos milžinė „Wintershall“, cheminių medžiagų gamintojos BASF atšaka, praėjusį trečiadienį pranešė 20 proc. savo dujų saugyklų Vokietijoje parduodanti Rusijos monopolininkei „Gazprom“.
Artimas A. Merkel bendražygis Elmaras Brokas, Europos Parlamente vadovaujantis užsienio reikalų komitetui, pirmadienį Berlyne žurnalistams sakė, kad šie sandoriai yra „neatsakingi“ ir kad energetikos įmonės turi prisiimti „platesnę atsakomybę“ negu tik mėnesio pabaigos pelnas.
„Esu tikras, kad Europos Komisija nepalaimins „Wintershall“ ir „Gazprom“ sandorio. Tai monopolija, reikia pradėti tyrimą dėl nepasitikėjimo“, - sakė jis.
Energetikos ministerijos atstovė spaudai taip pat pažymėjo, kad tyrimas dėl nepasitikėjimo gali būti pradėtas ir dėl RWE sandėrio.
