Kaip rašo newsru.com, makroekonominė prognozė buvo pastebimai atnaujinta dėl naujųjų realijų. Baziniame prognozės variante Rusijos ekonomikos plėtros ministerija numato 55-60 JAV dolerių (47,80-52,15 eurų) naftos kainą 2016-2018 m. Vis dėlto parengtas ir naujas konservatyviu vadinamas variantas. Pirmą kartą Rusijos ekonomika testuota numatant 40 JAV dolerių (34,76 eurų) už naftos barelį kainą.
Pagal tokį scenarijų ekonominis nuosmukis tęstųsi iki pat 2017 m., o JAV dolerio kursas laikytųsi virš 75 rublių ribos artimiausius trejus metus, o 2018 m. šokteltų iki 78 rublių už vieną JAV dolerį. Pagal tokį scenarijų 2016 m. infliacija Rusijoje siektų 8,8 proc. ir tik 2008 m. nusileistų žemiau 6 proc. ribos. Gyventojams tektų susitaikyti su realiųjų pajamų mažėjimu, kuris tęstųsi iki 2017 m. Be to, pigi nafta grėstų sumažėjusiomis investicijomis.
Kaip leidiniui „Vedomosti“ patvirtino keli su šiuo dokumentu susipažinę valdininkai, pigios naftos variantas, kurį Rusijos ekonomikos plėtros ministerija vertina kaip konservatyvų, gali tapti baziniu. Rusijos finansų ministerija 40 JAV dolerių kainuojantį naftos barelį vadina dabartine realybe. Vienas iš pasisakiusių valdininkų mano, kad tokios kainos gali būti fiksuojamos jau 2016 m. Jo manymu, būtų išmintinga bent jau biudžetą rengti būtent pagal tokią kainą.
Apklaustų ekspertų skaičiavimais, dėl atpigusios naftos Rusijos biudžeto 2016 m. gali nepasiekti 2 trln. rublių (25,1 mlrd. eurų), o 2017 m. – 2,5 trln. rublių (31,4 mlrd. eurų), o tai reiškia, kaip teigia Rusijos ekonomikos plėtros ministerija, kad net ir pačiais nuosaikiausiais skaičiavimais Rezervo fondas 2017 m. neišgyvens. Remiantis kai kuriais skaičiavimais, Rezervo fondas bus visiškai ištuštintas iki 2017 m. vidurio.
Kaip vienas iš galimų deficito padengimo būtų įvardijamas piniginis finansavimas, tačiau papildomi į ekonomiką paleisti pinigai gali dar labiau nusmukdyti rublio kursą. Kiti siūlomi situacijos gelbėjimo būdai – išlaidų mažinimas arba Nacionalinio gerovės fondo lėšų panaudojimas. „Šią realią kryžkelę dabar ir yra priėjusi valdžia“, - patikino vienas iš „Vedomosti“ kalbintų prisistatyti atsisakiusių valdininkų.
