Rusija ir Kinija keliauja bedugnės link. Kas laukia Lietuvos?

Ekonomistai sako – besivystančių šalių negaluojančių ekonomikų kontekste Lietuva – stebinamai atspari. Ir nors priešakyje galima dar viena pasaulinė krizė, Lietuvai prognozės kol kas geros.

Brazilija, Venesuela, Nigerija, Indonezija, Rusija, Kinija, dar kelios kitos besivystančios rinkos, anot ekonomistų, dėl pingančių žaliavų, tarp kurių – nafta, taip pat nuvertėjančių valiutų, keliauja bedugnės link.

Lietuva į besivystančias šalis eksportuoja nedaug, pvz., Indijai, Kinijai ir Pietryčių Azijai tenka tik 1,5 proc. visų išvežamų prekių. Trys ketvirtadaliai lietuviško eksporto keliauja į Europos Sąjungą (ES). Užsidariusi nuo Vakarų Rusija, į kurią eksportas smuko daugiau nei perpus, sąraše liko 15-a.

„Atmetus šiek tiek javų, naftos produktų ir trąšų, mes nieko nesugebam išvežti ten už ES, JAV ir kelių kitų rinkų ribų. Vidurio Rytai, Kinija, Indija, Pietryčių Azija yra nežinoma žemė. Yra pavienės įmonės, bet tai nėra tai, ką Lietuvos eksportuotojai galėtų užimti. Mes dėl to ir esam mažiau pažeidžiami“, – pasakojo „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Tačiau ekonomistas pridūrė, kad yra didelė netiesioginė įtaka: „Bet yra labai didelė netiesioginė įtaka, pavyzdžiui, Kinijos ekonomikos lėtėjimas, kuris jau turi neigiamos įtakos Vokietijai. Ji ten eksportuoja daugybę investicinių prekių, gamybos priemonių, o Vokietija yra pagrindinė lietuviškos kilmės prekių rinka. Tai per tuos antrinius kanalus mes galime pajausti šalutinius neigiamus efektus.“

Lietuvos BVP šiemet, anot „Swedbanko“, augs beveik 2 proc., daugiausiai dėl vidaus vartojimo. Nedarbas mažės 0,5 proc. iki maždaug 9 proc., tačiau ne dėl kuriamų darbo vietų, o dėl demografinių pokyčių – mažės darbingo amžiaus gyventojų. Infliacija sugrįš kitąmet, bet brangs esą paslaugos, o ne būtiniausios prekės. Algos, manoma, ūgtelės daugiau nei 5 proc.

„Lietuvai vis dėlto yra daugiau šansų ir jos ekonomika vystysis teigiamai dėl to, kad mes sugebėsime auginti eksportą ir tuo būdu didint mūsų šalies vidaus produktą ir gerinti visą savo ekonominę situaciją viduje“.– sakė Finansų analitikų asociacijos narė Daiva Rakauskaitė.

Bet ekonomistai jau kalba apie mažų ir neigiamų palūkanų eros pabaigą. Europos Centrinis Bankas, prognozuojama, didinti nuo 2006-ųjų neliestas palūkanų normas pradės 2017-aiais.

Bet tai esą vyks pamažu, be drastiškų šuolių.

JAV Centrinis bankas palūkanas kilstelės jau šiemet. Todėl doleris pabrangs euro atžvilgiu, bet susilyginti šių valiutų vertės – vienas euras už vieną dolerį – esą neturėtų.