Tai būtų jau penktas toks sprendimas šiais metais, bet pastarosiomis savaitėmis, vėl ėmus kristi rublio kursui ir gresiant naujam infliacijos šuoliui, bankininkai turės gerai pasverti, ar verta prisidėti prie kainų kilimo.
Rusijos rublis vėl smunka: nuo pavasario tvirtėjęs, per pastarąją savaitę jo kursas vėl nukrito iki 60 rublių už dolerį. Veiksnių, pasak analitikų, daug, bet visų pirma – gerėjanti Amerikos ekonomika. Kol Rusijos ekonomika toliau traukiasi, kitapus Atlanto padėtis gerėja, ir dolerių paklausa auga.
Be to, Rusijai nėra jokių viltį teikiančių ženklų pasaulinėje naftos rinkoje – jos kaina nekyla, netrukus gali pasirodyti ir Irano naftos, o Maskvą ką tik aplankęs kartelio OPEC vadovas nepažadėjo mažinti gavybos.
Valiutos reikia Rusijos bendrovėms, kurios rengiasi mokėti dividendus akcininkams, ir vyriausybei, kurios laukia dalies užsienio skolos mokėjimas. Nors analitikai prognozuoja, kad rublis ir toliau pigs, todėl dauguma prekių toliau brangs, pirkėjai tikisi, kad viskas susitvarkys.
Pakilus dolerių paklausai rinkoje, Centrinis bankas pats trečiadienį liovėsi pirkti rinkoje valiutą, kaip darė pastaruosius kelis mėnesius, mėgindamas papildyti atsargas, kurių didelę dalį išleido per pastaruosius metus, bergždžiai mėgindamas išsaugoti rublio kursą dolerio atžvilgiu stabilų.
Tačiau Centrinio banko sprendimas tik trumpam sustabdė naują rublio kurso smukimą.
Penktadienį Centrinis bankas svarstys, ar mažinti palūkanų normą nuo 11,5 procentų. Tai leistų šalies verslui lengviau skolintis ir ekonomika įsivažiuotų. Tačiau dolerio stiprėjimas gresia nauju importo kainų šuoliu, todėl bankas turės būti atsargus, kad pernelyg nepaskatintų infliacijos, kuri net ir sulėtėjusi, vis vien viršija penkiolika procentų.
Daugelis analitikų tikisi, kad palūkanų norma geriausiu atveju bus sumažinta puse procento.
