„Buvome priversti kainas keisti net po du ar tris kartus per savaitę. Perėję prie dolerio, šią problemą gana lengvai išsprendėme“, – pasiteisinusia strategija džiaugiasi rusas.
Sergejus savo pavardės pateikti nepanoro, nes kainas doleriais Rusijoje nurodyti yra neteisėta – prisistatęs galėtų sulaukti rimtų bėdų. Skelbiama, kad Rusijoje įstatymas prekių ir paslaugų kainas nurodyti išskirtinai rubliais galioja nuo 2006 metų. Rublio vertei ir toliau smunkant, šalies verslininkai suka galvas, kaip bent šiek sušvelninti nacionalinės valiutos problemas.
Valdant Vladimirui Putinui, buvo metas, kai silpnas rublis buvo neįsivaizduojamas reiškinys. Prieš 2014 metais Maskvai aneksuojant Krymą, rublio vertė dolerio atžvilgiu saugiai balansavo 25 ir 35 dolerių rėmuose, tokia situacija tęsėsi net kelerius metus. Dabar rublio kursas dolerio atžvilgiu viršija 60 rublių.
Dar rugpjūčio viduryje Rusijos prezidentas į klausimą apie nusilpusį rublį atsakė: „Puikiai žinau, kad šalies valdžia šiam klausimui skiria ypatingą dėmesį... Dirbame kiekvieną dieną“.
Rugpjūčio pradžioje Rusijos prezidentas jau bandė raminti visuomenę dėl šalies valiutą ištikusios krizės ir sakė, kad šalies centrinis bankas situaciją kontroliuoja.
Ekonomistų prognozės taip pat nežada nieko gero. Šalies ekonomika antrąjį 2015 metų ketvirtį traukėsi 4,6 proc. – pirmąjį ketvirtį šis rodmuo siekė 2,2 proc. Be to, lyginant su praeitų metų liepa, Rusijoje daugiau nei 27 proc. sumenko naujų automobilių pardavimai. Tai reiškia, kad silpsta ir vienas svarbiausių ekonomikos variklių – vartojimas.
Nors Rusijos valdžios atstovai ir tvirtina, kad nerimauti dėl šalies valiutos tarsi ir nėra pagrindo, Rusijos verslininkai puikiai žino, kad nestabilus rublis itin pavojingas, todėl bando suktis iš padėties.
Pavyzdžiui, itin skaudų krizės smūgį pajuto kelionių bendrovės.
Rubliui nuvertėjus kitų valiutų atžvilgiu, rusai pirmiausia permąstė kelionių planus. Maskvoje veikianti kelionių agentūra „Hipway“ šiuo metu kelionių į Europą ir Azija kainas rodo doleriais ir eurais, tačiau klientai, rinkdamiesi konkrečias kelionės datas, gauna kainoraštį rubliais.
„Panasonic Russia“ atstovas Dmitrijus Romanovas teigia, kad kainos, kuriomis bendrovė importuoja prekes, mažmeninės prekybos vietoms nuo 2014 metų pabaigos ūgtelėjo apie 30-40 proc. Anot D. Romanovo, „Panasonic“ pirkėjai paskutinio smūgio rubliui nepajuto, nes bendrovė stengėsi sušvelninti valiutos vertės svyravimus konkrečiam laikotarpiui nustačiusi fiksuotą valiutos kursą.
Didžiausio Rusijos elektroninės ir buitinės technikos mažmenininko „M.Video“ atstovė sako, kad bendrovė kainų bent jau artimiausiu metu didinti neketina – bent jau kol nebus išparduotos turimos prekių atsargos. Galiausiai kaina pirkėjams priklauso nuo tiekėjų veiksmų, teigia atstovė.
Nepaisant to, dalis smulkiųjų verslininkų jau susitaikė su faktu, kad pelnas bus mažesnis. Andrejus Aleksejevas, kuriam prie Maskvos centro priklauso kavinė „Dzen Tea & Coffee Shop“, teigia neketinantis branginti kavos su pienu, nors vos per dvi dienas didmeninės išlaidos ūgtelėjo net 15 proc.
„Greičiausiai kainų nedidinsiu, tiesiog sumažinsiu šiuo metu 300 proc. siekiančią maržą“, – teigia A. Aleksejevas.
