„Kurį laiką renkame informaciją apie įvairių jautrių prekių tranzitą per Lietuvos teritoriją, kurios pagamintos ne Lietuvoje. Tos prekės keliauja sausumos keliais per Baltarusiją ir Rusiją. Mes turime duomenų, jog dalis šių jautrių prekių gali būti naudojama kare Ukrainoje, atsiduria karo lauke. Dėl to naudodamiesi savo teisėmis turėti tam tikrus prekių kodų sąrašus, kurių judėjimą per Lietuvos teritoriją ribojame, siūlome tokia teise pasinaudoti. Registruosime Vyriausybės nutarimą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija atsakinga už dvejopos ir galimai dvejopos paskirties prekių kontrolę, kitaip tariant, po mūsų nosimi technologijos į karo lauką nepateks, Lietuvos teritorija tam nebus naudojama“, – kodėl tokio siūlymo reikia komentavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Kol kas tikslus prekių sąrašas nepateikiamas, nurodoma, kad derinant instituciniu lygmeniu jis gali tiek plėstis, tiek mažėti, tačiau tai daugiausia elektroniniai prietaisai. Šios prekės vežamos per Lietuvą, kertama sieną į Baltarusiją ar Rusiją, o prekės turėtų atsidurti kitose Vidurio Azijos šalyse.
„Dalis dvejopos paskirties naudojimo prekių gali būti naudojamos tiek buitinėje technikoje, tiek ginkluotėje. Ką rodo tarnybų duomenys, šios prekės, kurias jau esame identifikavę, 65 kodai, yra naudojami ir karo lauke. Dėl to norime riboti. Dalis tų prekių nesankcionuotos, dalis sankcionuotos. Tas sąrašas pakankamai platus, daugiausia elektronika“, – teigė ministrė.
Viceministras Karolis Žemaitis pridėjo, kad žiūrint bendrą eksporto statistiką prekių, kurios keliauja per Rusiją ir Baltarusiją sausumos keliais, būtent matoma, jog smarkiai išaugo elektronikos bei inžinerinių įrenginių gabenimas. Tam tikrų prekių eksportas išaugo šimtais ar net tūkstančiais procentų.
„Didelė dalis šiuo metu tų prekių nėra sankcionuojama ES lygmeniu, todėl Lietuva sudaro savo sąrašą, kuris leis tų prekių neišleisti per Baltarusijos ir Rusijos sieną“, – teigia jis.
Kaip aiškinama, ribojimas Lietuvos verslo ženkliai nepaveiks, nes 93 proc. planuojamų riboti prekių yra ne lietuviškos kilmės, bet iš ES šalių.
„Šalių sąrašas platus, pakankamai gerai koreliuoja su pagrindinės ES pramonėmis šalimis. Lietuva tiesiog tas galutinis punktas per kurią išvažiuoja prekės per Rusiją ir Baltarusiją. (…) Mūsų vežėjai šiame procese labai ribotai dalyvauja, ES yra pritaikiusi sankcijas Rusijos ir Baltarusijos vežėjams, agresorė veidrodines sankcijas ES vežėjams. Tad mūsų vežėjai beveik nedalyvauja, nes negali, o absoliuti dauguma jų ir nenori, bet mes turime trečiųjų šalių vežėjus, kuriems netaikomos nei Rusijos, nei Baltarusijos sankcijos“, – paaiškino K. Žemaitis.
A. Armonaitė komentavo, kad Lietuvos gamintojai ras kitų būdų, kaip prekiauti su savo partneriais Azijoje, jiems sausumos kelias per Rusiją ir Baltarusiją bus neįmanomas.
„Europos Komisija informuota, Užsienio reikalų ministerija vykdo tas konsultacijas. Mano lūkestis, kad priimtume europinį sprendimą, Lietuva įgyvendins griežtą reguliavimą, jis labiau atitinka ES teisę nei Lenkijos sprendimas visiškai sieną uždaryti. Bet svarbu, kad ir Latvija, Estija, Suomija, Norvegija prisidėtų prie bendro sprendimo“, – mini ministrė.
Svarstoma, kad nutarimas galėtų įsigalioti liepą ir galiotų metus, vėliau jį pratęsiant. Tiesa, pripažįstama, kad verslai ir toliau turės galimybių gabenti šią produkciją, tačiau to nebegalės daryti per Lietuvos teritoriją, o tai reikštų, kad technologijų patekimas į agresorę šalį pabrangtų.
„Delfi“ primena, kad Lenkija nuo birželio 1–osios įvedė laikinąjį draudimą į jos teritoriją įvažiuoti Rusijoje ir Baltarusijoje registruotam krovininiam transportui. Lenkijai uždarius sieną, Lietuva tapo pagrindine tranzito šalimi. Per Lietuvą vilkikai važiuoja į Baltarusiją, dalis krovinių ten perkraunama ir gabenama toliau į Rusiją.
„Financial times“ gegužę paskelbė publikaciją apie vadinamąją „vaiduoklinę prekybą“, galimai vykstančią tarp Europos Sąjungos ir Rusijos. Kaip rašyta, FT išanalizavo viešai pasiekiamus duomenis ir nustatė, kad iš analizei pasirinktų 2 mlrd. dolerių vertės kontroliuojamų dvejopos paskirties prekių, išgabentų iš ES, tik maždaug pusė pasiekė nurodytas paskirties vietas Kazachstane, Kirgizijoje ir Armėnijoje.
Remiantis publikacija, šios prekės, kurios, anot Bendrijos, potencialiai gali būti pasitelktos kariniais ar žvalgybiniais tikslais, galėjo patekti į Rusiją tiesiogiai iš ES dengiantis tranzitu. Pavyzdžiui, kaip aprašė „Financial times“, per 13 mėnesių nuo karo pradžios Lietuva į Kazachstaną išsiuntė 84 mln. dolerių vertės dvejopos paskirties prekių, tačiau pastaroji šalis teigė gavusi tokių prekių tik už 11 mln. dolerių.
Kaip rašyta Eltoje, leidinys išskyrė Lietuvą, kad šalis siekia griežtesnių ribojimų platesniam dvejopos paskirties ir kitokių jautrių prekių spektrui, ypač pažangioms technologijoms ir aviacijoje naudojamiems komponentams.
