Kaip „Sekundei“ pasakojo Arūnė Dabkė, savaitgalį centrinėje turgavietėje įsigijo naminės kaimiškos rūkytos dešros, daržovių ir kitų maisto produktų. Moteris čia dažnai pirkdavo šviežių ir natūralių maisto produktų. Kadangi prekeivio, iš kurio moteris dažniausiai perka mėsos produktus, tądien nebuvo, rūkytos dešros ir kitų mėsos gaminių ji įsigijo iš kito žmogaus.
„Dešra atrodė tikrai gražiai, davė ir paragauti, net įtarti negalėjau, kad kažkas ne taip. Aišku, čekio nedavė, bet tai jokio įtarimo nesukėlė, turguje labai nedaug kas duoda čekį“, – „Sekundei“ pasakojo panevėžietė.
Pirmadienį pietų grįžęs Arūnės vyras nusprendė valgyti turguje pirktos dešros. Vyras gyrė dešrą, kol nulupęs kitą gabaliuką ir išvydęs daug baltų kiaušinėlių, pradėjo spjaudytis.
Anot moters, užkrėstos dešros ragavo ir trejų metukų sūnelis, o ji pati laukiasi antrosios atžalos, todėl iš karto kreipėsi į Maisto ir veterinarijos tarnybą išsiaiškinti, kuo buvo užkrėsta turguje pirkta dešra ir kaip reikėtų gydytis sunegalavus.
„Nerimavau, kad vaikas nesusirgtų trichinelioze. Kreipiausi į Maisto ir veterinarijos tarnybą ir todėl, jog nesinorėjo, kad kiti užsikrėstų. Musės nutūpti ant dešros galėjo bet kur, bet tada kiaušinėliai būtų sudėti paviršiuje, o čia – dešros viduje. Vadinasi, užkrėsta buvo jau pati mėsa arba netinkamai išrūkyta, nes prie karštos temperatūros turėjo žūti visi parazitai. Veterinarijos ir maisto tarnyboje mums aiškino, jeigu parazitai dešros viduje – ji nešvariai pagaminta“, – teigė A. Dabkė.
Antradienį kartu su Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais į turgavietę nuvykusi moteris atgavo už dešrą sumokėtus pinigus. Arūnės tikinimu, jokie pinigai ar atsiprašymai nepadės pamiršti to šleikštulio, išvydus dešroje baltas kirmėles. Todėl nuo šiol nebepirks kaimiškos produkcijos.
„Kaimiškų dešrų ir kitų mėsos produktų tikrai nepirksiu, kaip dabar pasitikėti. Produkcija turi būti paženklinta, nurodyta įmonė, kurioje gaminami gaminiai, o čia – visiškai neaišku, nei kaip ji buvo gaminama, nei kokiomis sąlygomis. Kita vertus, ir turguje turėtų būti atsakingas žmogus, kuris prižiūrėtų, ar produkcija saugi“, – kalbėjo panevėžietė.
Prekiavo nelegalia dešra
„Dar galutinai neišsiaiškinome, kaip į rūkytą dešrą pateko musių kiaušinėlių. Teorijų gali būti įvairių. Dėl higienos pažeidimų dešrų pardavėjui jokių priekaištų neturėjome“, – „Sekundei“ teigė Ž. Vaišvila.
Nors prekyvietė buvo sutvarkyta, o visi mėsos gaminiai laikomi tinkamos temperatūros šaldytuve, specialistai rado kitų pažeidimų – nepaženklintos dešros be dokumentų. Nelegaliais mėsos gaminiais prekiavusiam turgaus prekeiviui liepta sunaikinti produkciją ir pristatyti tai patvirtinančius dokumentus.
„Patikrinimo metu paaiškėjo, kad keli kilogramai dešros buvo be dokumentų, bet turguje tai dažnas reiškinys. Kadangi minėta pardavėja įkliuvo pirmą kartą, ji bus baudžiama administracine tvarka ir turės sunaikinti nelegalią produkciją“, – sakė viršininko pavaduotojas.
Mįslė ir administracijai
Centrinę turgavietę valdančios „Kauptės“ direktorė Asta Pačekajūtė teigė, kad dėl minėto įvykio administracija galinti tik atsiprašyti, nes šiuo atveju įrodyti, kurioje grandyje rūkytos dešros galėjo būti užkrėstos, dabar sunku, nes produktą moteris įsigijo šeštadienį, o lervas aptiko tik pirmadienį.
„Turgavietėje kiekvienas gaminys griežtai kontroliuojamas nuo pristatymo iki pardavimo, todėl ir mums didelė mįslė, kaip galėjo taip atsitikti. Tuo labiau kad mūsų kontrolieriai kelis kartus per dieną tikrina, kaip laikomasi temperatūros režimo, higienos“, – sakė A. Pačekajūtė.
Direktorės teigimu, turguje musių nėra, nebent viena kita užklysta, nes kiekvieną pirmadienį turgavietė yra dezinfekuojama, be to, sustatytos specialios lempos, atbaidančios skraidančius vabzdžius. Labai svarbu, kad patys žmonės tinkamai laikytų nusipirktus greitai gendančius produktus.
„Manau, ir pirkėjai turėtų būti atsakingesni, ypač karštą dieną. Kuo ilgiau nusipirktą produktą žmogus laiko rankinėje, tuo greičiau jis genda, net valanda daug ką lemia“, – priminė turgaus direktorė.
Netinkamas ženklinimas, anot A. Pačekajūtės, dar nerodo, kad produktas nesaugus. Dažnai būna taip, kad prekeiviai ne iš piktos valios užrašo kitokį pavadinimą nei nurodyta dokumentuose.
„Dažnai tai lemia neatidumas, išsiblaškymas, skubėjimas, juk vienas žmogus atlieka daug darbų – ir priima prekes, sužiūri dokumentus, prekiauja. Kaip sakoma, tik nedirbantys neklysta“, – apgailestavo dėl tokio įvykio A. Pačekajūtė.
