Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės teigimu, kai kuriems šis pokytis gali tapti didele našta.
„Iš tikrųjų, tai labai keistas pasiūlymas ir ypač keistas šiuo metu, kai tiek ekonomistai, tiek daugelis verslininkų kalba apie recesiją, apie tam tikrą sunkmetį. Dabar kalbėti apie kainų suapvalinimą, manau, mažų mažiausiai tikrai nei vieta, nei laikas, nes visi suprantame, kad 1 ir 2 centai kažkam atrodys visiškai niekniekis, bet nemažai žmonių tai iš tiesų bus pakankamai nemaža našta“, – teigė I. Ruginienė.
Anot jos, mūsų šalies verslininkai visada skuba pasinaudoti proga ir pakelti kainas, tad ši situacija – nebus išimtis.
„Mes keliame tokį klausimą apmastymui – ar tikrai tai nebus dar viena proga pakelti kainas ir tas apvalinimas ar tikrai kažką sutaupys? Galbūt Lietuvos bankas, kaldamas monetas, bet tikrai ne paprastas žmogus kišenėje pinigų“, – teigė ji.
Lietuvos bankas sako, kad kaina didės ne visais atvejais. Yra atvejai, kada suma apvalinsis į mažesnę pusę ir pirkėjui teks mokėti mažiau. Anot I. Ruginienės – tai yra puikiai išdėstyta teorija, tačiau reikia pažiūrėti, kaip tai vyktų praktiškai.
„Perkant vieną prekę, jeigu ji baigtųsi, pavyzdžiui, 98 arba 99 centais – tai suapvalinimas bus tikrai ne į pirkėjo palankią pusę. Kita vertus, algoritmą sudaryti ir kainas nustatyti taip, kad visą laiką būtų apvalinama į geresnę, palankesnę verslininkui pusę – pakankamai paprasta. Ar tikrai mes neturėsime tos situacijos, kada tokie algoritmai ir bus nustatyti?“ – kėlė klausimą ji.
Anot pašnekovės, šioje situacijoje tam tikrą vaidmenį atlieka ir plastikinių maišelių apmokestinimas.
„Daugelis iš prekybos centrų juos apmokestino po vieną centą. Tai kas tada įvyks su maišeliais? Jeigu 1 ar 2 centų monetų nebebus, tai, greičiausiai, jų kainos taip pat kils arba jie pripliusuos tą galutinę sumą, kuri vėl apsiapvalins žmogui neypatingai palankia linkme. Čia galime teoriškai spėlioti, kad galbūt viskas bus gerai, bet per trisdešimt nepriklausomybės metų, per įvairius pokyčius, kažkodėl tik tas eilinis žmogus visada nukentėdavo“, – teigė ji.
Gyventojai permainai pritaria
Lietuvos banko atstovai sako, kad 63 proc. Lietuvos gyventojų tokiai permainai pritaria, tačiau I. Ruginienė sukritikavo tokias apklausas.
„Su mūsų tyrimais ir apklausomis yra toks dalykas, kad priklauso nuo to, kaip tu suformuluosi klausimą. Jeigu aš jūsų paklausčiau, ar jūs nieko prieš būtumėte, jeigu atsisakytumėme 1 ir 2 centų monetų, ir ar jums tai nesudarys problemų, tai, greičiausiai, tie 60 ar net 70 procentų, o gal ir daugiau žmonių sakytų tikrai nesudarys, ir tikrai galėtų atsisakyti“, – aiškino pašnekovė.
Tačiau, anot jos, klausimo paklausus kitaip – pamatytumėme kitokius rezultatus.
„Jeigu jūs paklaustumėte, ar norėtumėte, kad dėl to jums kaina prekės padidėtų 1 ar 2 centais – pamatytumėte visiškai kitus rezultatus. Ta apklausa priklauso nuo to, kaip suformuluotas klausimas ir ko paklausi“, – dalijosi ji.
Nemažai žmonių vis dar atsiskaitinėja grynaisiais pinigais, tačiau Lietuvos bankas sako, kad to suapvalinimo nebūtų, atsiskaitant banko kortele. I. Ruginienės teigimu, tai yra dar vienas esminis momentas, kada sumokamų pinigų kaina skirsis nuo to, kaip tu atsiskaitai: grynaisiais pinigais ar bankine kortele.
„Klausimas – kodėl tai turi įvykti? Vienas sprendimas po kito: ir atlyginimus mes tik bankiniu būdu galime gauti, ir grynų pinigų ribojimai yra, ir dabar dar šitas sprendimas mus spiria būti banko klientais. Bankas šiais laikais – tikrai nėra pigu. Bankas sumažina pasirinkimą, ar aš noriu turėti grynus, ar aš noriu turėti kortelę ir banko sąskaitą. Klausimas – kodėl visi sprendimai turi spirti mane būti banko klientu ir naudotis banko paslaugomis?“ – kėlė klausimus I. Ruginienė.
Anot jos, sunku suprasti, kodėl žmogus, sunkiai uždirbdamas savo pinigus, negali pats nuspręsti, kaip juos išleisti ir kaip juos panaudoti.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
